Ryški tendencija
Kai kada populiarūs dalykai neturi racionalaus pagrindo. Jei daiktas ar reiškinys modernus, neįprastas, suteikia naujų galimybių ir išsiskiria iš kitų, greitai ima ristis populiarumo banga.
Kadaise nišiniai buvę „Tesla“ automobiliai viliojo neįprastu sprendimu – minimalistiniu salono dizainu ir į ekraną perkeltais beveik visais valdikliais. Daugelį vairuotojų tai masino ne menkiau nei galinga elektros pavara.
Suvokę, iš kur pučia naujieji mados vėjai, masiniai gamintojai taip pat ėmė uoliai naikinti fizinius valdiklius ir versti juos virtualiais mygtukais centriniame ekrane. Galiausiai tai lėmė ir sparčiai išaugęs technologijų kiekis – jų valdiklius reikėjo kažkur sutalpinti.
Tačiau kai kas aiškiai perlenkė lazdą ir visuotinis funkcijų skaitmenizavimas virto kurioziniais sprendimais (pavyzdžiui, valytuvų valdymo perkėlimas į ekraną ir pan.). Sveiko proto paieškos šioje srityje tapo naujuoju aktualiu reiškiniu – kaip vartotojui pasiūlyti ir patogius, ir saugius valdiklius?
Balanso paieška
Vis garsiau kalbama, kad optimalus sprendimas – visų valdymo būdų balansas. Automobilių žurnalistas Justas Lengvinas sako, jog dažniausiai naudojamos funkcijos turėtų būti valdomos mygtukais, o tai, ko nebūtina keisti kaskart įsėdus į automobilį, galima palikti ekrane.
„Kaip labai gerą pavyzdį prisimenu prieš 8 metus gamintus vieno prekių ženklo automobilius, kurie turėjo vieną patogiausių klimato kontrolės sistemos valdiklių visoje rinkoje, o informacijos ir pramogų sistema turėjo aštuonis fizinius mygtukus. Visa kita buvo ekrane“, – sako tinklalaidės „Overdraivas“ bendraautoris.
2023 m. „Ford“ savo populiariajame elektromobilyje „Mustang Mach-e“ įdiegė naujosios kartos SYNC4 multimediją su dideliu 15,5 colio įstrižainės ekranu, kad vartotojams būtų patogiau matyti virtualius valdiklius. Žurnalistai netruko pastebėti, kad tam įtakos, matyt, turėjo „Tesla Model X“ pavyzdys. Tačiau „Ford“ žengė šiek tiek toliau ir tai išduoda, kur link plėtojasi šis automobilių segmentas.
SYNC4 sistemoje gamintojai netgi išplėtė funkcijų valdymą jutikliniame ekrane, tačiau paliko ir dalį fizinių valdiklių. Be to, sistema mobiliuoju interneto ryšiu yra nuolat prijungta prie interneto debesijos, kur išsaugoma daugybė vartotojų pasirinkimų ir nuostatų. Juos programėlės įsimena analizuodamos vairuotojo įpročius. O tai suteikia ir gerokai pažangesnį funkcijų valdymą balsu – jo kokybė jau panaši į pokalbį su automobiliu, mat sistema intuityviai siūlo tai, ko dažniausiai reikia.
„Pagrindinis mygtukų privalumas yra tas, kad mes įsimename jų vietą, tad, norint kažką pakeisti vairuojant, nereikia nuleisti akių nuo kelio. Jutikliniame ekrane mygtukų vietos taip pat kartais yra fiksuotos, tačiau jį palietę negauname jutiminio atgalinio ryšio: net jeigu ekrane yra įdiegta taktilinė funkcija, mums nėra aišku, ar paspaudėme tinkamą mygtuką“, – aiškina J. Lengvinas.
Anot žurnalisto, fiziniai mygtukai leidžia greitai pasiekti vieną ar kitą funkciją: pavyzdžiui, įjungti sėdynių šildymą ar lango apipūtimą. Valdymo mygtukais trūkumas – jo ribotumas. Automobiliuose vis daugėja funkcijų, tad, jas visas perkėlus į mygtukus, salonas atrodytų tarsi lėktuvo pilotų kabina.
„Valdymas ekrane leidžia į santykinai nedidelį plotą sudėti visus įmanomus mygtukus ir valdiklius. Taip pat, prireikus, jų galima pridėti ar atimti programinio atnaujinimo keliu. Tiesa, čia pat ir slypi bėda – dažnai reikalingi mygtukai būna paslėpti už kelių žingsnių, tenka eiti į meniu polapius ir pan.“, – pažymi specialistas.
Netikėti tyrimo rezultatai
Švedijos automobilininkų žurnalas „Vi Bilägare“ atliko tyrimą, kurio metu 11 modernių automobilių, tokių kaip „Tesla Model 3“, „Volkswagen ID.3“, „MG Marvel R“ ar „Subaru Outback“, lygino su 2005 m. „Volvo V70“. Švedai siekė išsiaiškinti, kurį modelį valdyti yra paprasčiau ir saugiau.
Automobiliams važiuojant maždaug 110 km/val. greičiu, vairuotojų buvo paprašyta atlikti paprastas užduotis. Jos apėmė radijo įjungimą ir konkrečios stoties nustatymą, salono temperatūros padidinimą, kelionės kompiuterio atstatymą, sėdynės šildymo įjungimą.
Bandymo metu buvo skaičiuojamas užduočių atlikimo laikas. Prieš pradėdami testą vairuotojai galėjo iš anksto susipažinti su automobiliais. Veiksmas vyko uždaroje trasoje.
Nugalėtoju tapo mygtukinis 2005 m. „Volvo V70“, kuriame keturias pagrindines užduotis vairuotojai galėjo atlikti per 10 sekundžių. Priešingame spektro gale atsidūrė „MG Marvel R“ – 44,6 sekundės. Tokie automobiliai kaip „BMW iX“ (30,4 sek.), „Volkswagen ID.3 (25,7 sek.) ir „Tesla Model 3“ (23,5 sek.) taip pat pasirodė gerokai prasčiau.
J. Lengvinas atkreipia dėmesį, jog vienas didžiausių jutiklinių ekranų valdymo trūkumų ir yra greičio stoka bei poreikis kiek ilgėliau nusukti akis nuo kelio. Tačiau kai kurie gamintojai ir čia sparčiai taisosi.
„Štai „Mercedes“ ar „Ford“ savo dideliuose jutikliniuose ekranuose yra skyrę dalį vietos klimatui valdyti – jo valdikliai visuomet išlieka toje pačioje vietoje“, – pastebi specialistas.
Alternatyvos
J. Lengvino teigimu, norint suprasti, ar patogu automobilio funkcijas valdyti balsu, galima naudotis išmaniuosiuose telefonuose esančiais balso asistentais. Pastaruoju metu jie labai patobulėjo.
„Bene vienintelis trūkumas yra tas, kad paprasčiausiai nesame įpratę jų naudoti. Manau, lygiai tokia pati priežastis kol kas ir automobiliuose neleidžia įvertinti valdymo balsu patogumo – mes jo tiesiog nenaudojame“, – konstatuoja pašnekovas.
Jis pastebi, kad automobilių gamintojai neturi tokių išteklių kaip „Google“ ar „Apple“, tad valdymas balsu jų modeliuose yra primityvesnis, tačiau ir poreikiai skiriasi. Specialisto tikinimu, valdymas balso komandomis turėtų būti pritaikomas dažnai naudojamoms funkcijoms – jas būtų galima aktyvuoti trumpa komanda.
Be to, nenorintiems naudotis originaliomis gamintojo programėlėmis ar valdikliais, visuomet yra dar viena išeitis. Štai „Ford SYNC4“ sistema belaidžiu būdu palaiko „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ programėles, tad vartotojai visuomet gali persikelti savo telefonų funkcionalumą į automobilio centrinį ekraną net ir nenaudodami jokių laidų.
Gamintojų norą suteikti vairuotojams mobiliųjų telefonų funkcionalumą transporto priemonėse atspindi ir įvairios partnerystės. Pavyzdžiui, „Ford“ kurdama SYNC sistemas bendradarbiavo su žinoma Kanados bendrove „Blackberry“.