Pasak bendrovės „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, nors šiuo metu šalies infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta augančiam elektromobilių skaičiui, situacija netrukus turėtų keistis. Ji taip pat paaiškina, kas padėtų greičiau pasiekti proveržį įkrovimo infrastruktūros vystyme.
Infrastruktūros plėtra – elektromobilių užnugaryje
Pastaruosius metus Lietuvos elektromobilių parkas plėtėsi itin sparčiai. Susisiekimo ministerijos duomenimis, lyginant su 2020 m. sausio mėn., kai bendras užregistruotų elektra varomų automobilių skaičius siekė 2,6 tūkst., per ketverius metus jis augo beveik aštuonis kartus.
Vien vasarį, anot Lietuvos energetikos agentūros, elektromobilių registracijos skaičius didėjo 60 proc. arba 244, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, o per pastaruosius dvylika mėnesių elektromobilių užimama parko dalis augo beveik 50 proc.
Tuo tarpu šioms transporto priemonėms pritaikyta įkrovimo infrastruktūra, kaip pastebi ekspertai, vystoma lėtesniu tempu – šiuo metu elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius siekia 1,4 tūkst.
Pasak „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės, tarp tokią situaciją lemiančių veiksnių yra ilgas infrastruktūros projektų vystymas, trunkantis nuo 6 iki 12 mėnesių ar ilgiau, taip pat ribotos elektros tinklo galimybės ir vietų skaičiaus prie pagrindinių šalies kelių trūkumas. Didelės investicijos, kurias sudaro elektros įvado statybos, galios mokesčiai, įranga, taip pat skatina operatorius atsakingai įsivertinti reikalingas investicijas.
„Tačiau situacija toli gražu nėra vienareikšmiška. Išanalizavus įkrovimo stotelių pasiskirstymą Lietuvoje tampa aišku, kad kai kuriose lokacijose, pavyzdžiui, didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat kurortiniais miestais laikomuose Druskininkuose, Anykščiuose ir Birštone, viešo įkrovimo prieigų jau yra arba netrukus bus pakankamai. Situacija kardinaliai skiriasi mažesniuose miesteliuose, taip pat šalia pagrindinių šalies kelių – magistralinių kelių atkarpose A1 ir A2, magistralėje „Via Baltica“. Čia operatoriai mato neatlieptą poreikį iš elektromobilių vairuotojų pusės ir, tikėtina, kad tose atkarpose infrastruktūra bus vystoma intensyviai“, – teigia L. Doraitė-Gudavičienė.
Kada aplenksime latvius ir estus?
Anot specialistės, dar prieš kelerius metus buvo įprasta manyti, jog elektromobilis yra trumpiems atstumams pritaikyta transporto priemonė, skirta važinėti miestų teritorijose. Visgi dauguma naujų elektromobilių gali viena įkrova nuvažiuoti 300–400 km ir rinkoje jau atsiranda elektromobilių, kurie su pilna baterija gali nuvažiuoti daugiau nei 800 km.
Ekspertės teigimu, didėjantis elektromobilių skaičius ir nuvažiuojamas atstumas skatina operatorius didesnį dėmesį skirti įkrovimo stotelių infrastruktūrai ne vien šalies viduje, bet ir užtikrinti patogų susisiekimą tarp šalių.
Kaip pastebi L. Doraitė-Gudavičienė, nors viešų ar pusiau viešų įkrovimo taškų skaičiumi Lietuva kol kas atsilieka nuo kaimyninių Baltijos šalių, operatorių strateginiai planai ir planuojamos investicijos šią situaciją kardinaliai pakeis jau per artimiausius kelis metus.
Pirmoji iš Baltijos šalių, pradėjusi vystyti elektromobiliams skirtą infrastruktūrą ir sekusi šioje rinkoje iki šiol pirmaujančias Skandinavijos valstybes, buvo Estija. Vėliau prie jos prisijungė Latvija, vėliausiai – Lietuva.
„Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vystymo pradžia Lietuvoje buvo itin lėta. Skirtingai nuo kitų Baltijos šalių, pas mus pirmosiose įkrovimo stotelėse, priklausančiose Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir savivaldybėms, ilgą laiką įkrovimas buvo nemokamas. Nors tai galimai ir padrąsino pirmuosius šalies elektromobilių vairuotojus, konkurencinės sąlygos operatoriams dėl infrastuktūros plėtros nebuvo patrauklios. Aktyvesnę tinklo plėtrą ir konkurenciją rinkoje paskatino sparti elektromobilių parko plėtra nuo 2021 m., kuriai esamos infrastruktūros nebeužteko. Ši situacija Lietuvą paliko Latvijos ir Estijos užnugaryje, tačiau, mano vertinimu, netrukus tai kardinaliai pasikeis“, – sako ekspertė.
Spartesnį plėtros pagreitį ribojantys veiksniai
L. Doraitės-Gudavičienės teigimu, viešojo įkrovimo tinklo plėtra Lietuvoje vykdoma atsižvelgiant į elektromobilių rinkos augimo prognozes, įkrovimo taškų skaičiaus ir tankumo poreikį, taip pat tarptautinius įsipareigojimus – Europos Sąjungos direktyvas dėl elektromobilių infrastruktūros plėtros bei Europos žaliojo kurso politiką.
„Tiesa, e-mobilumo rinkoje turime ir ambicingų nacionalinių tikslų. Pavyzdžiui, iki 2035 m. pasiekti, kad elektra varomų transportų priemonių skaičius siektų 230 tūkst., o viešųjų arba pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičių didėtų iki 6 tūkst. Tačiau norint laiku pasiekti šiuos tikslus, reikės išspręsti iššūkius, kurie iki šiol kišo koją spartesniam infrastruktūros projektų vystymui“, – pastebi L. Doraitė-Gudavičienė.
Pasak jos, vienas didžiausių iššūkių, ribojantis spartesnę įkrovimo prieigų plėtrą, yra elektros tinklo galimybės nuo urbanizuotų vietovių nutolusiuose taškuose, pavyzdžiui, prie pagrindinių šalies kelių, transporto koridorių. Tiesa, kaip pastebi L. Doraitė-Gudavičienė, šis klausimas nėra išspręstas ir miestuose, kur dažnu atveju būtina elektros tinklo modernizacija, norint įrengti įkrovimo infrastruktūrą.
Be to, jos teigimu, infrastruktūros plėtra ne visais atvejais yra skatinama tikslingai. Pavyzdžiui, šiuo metu galiojantis Statybos techninis reglamentas įpareigoja elektrifikuoti penktadalį vietų automobilių stovėjimo aikštelėse, nors nuo viso šalies automobilių parko elektromobiliai kol kas sudaro tik 1 proc., tad kol kas šis reikalavimas prasilenkia su realiu rinkos poreikiu ir yra perteklinis.
„Šiems iššūkiams išspręsti reikalingas visų suinteresuotų pusių įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Siekiant užtikrinti sėkmingą ir efektyvų infrastuktūros projektų vystymą, turime integruoti sprendimus, apimančius elektros vartojimą, gamybą ir saugojimą. Tai – labai plati ekosistema, kur be tarpinstitucinio įsitraukimo nepasieksime planuojamo proveržio elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vystyme“, – apibendrina ekspertė.