Nuosavą asmeninį automobilį galima pakeisti, pavyzdžiui, viešuoju transportu, nuomojamu automobiliu arba taksi, tačiau kiek kilometrų per mėnesį reikėtų nuvažiuoti nuosavu automobiliu, kad jis atsipirktų?
Vienas iš būdų nustatysi asmeninio automobilio atsipirkimą – palyginti, per kiek laiko jis atsipirktų taksi versle.
Šiuo metu sostinės savivaldybėje nagrinėjama individualaus taksi 1 km savikainos skaičiavimo metodika, pagal kurią automobiliai ne senesni nei 5-erių metų ir rinkoje kainuojantys 30-50 tūkst. litų, per mėnesį turėtų nuvažiuoti 4 320 km, o per dieną tai sudarytų šiek tiek daugiau nei 140 km. Toks automobilis per metus turėtų nukakti 51 840 km.
Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas ir įmonės „Standart taksi" vadovas Ričardas Kriukovas paaiškina, kad automobilių atsiperkamumas priklauso nuo automobilio kainos.
„Jeigu 10 metų senumo automobilis iš Vokietijos kainuoja kokius 15-16 tūkst. litų, su įranga 17-18 tūkst. litų, dar po 500-600 litų kas mėnesį reikės investuoti į remontą, tepalus, padangas, stabdžių kaladėles, draudimą ir kitus einamus dalykus, automobilis gali atsipirkti per 2-3 metus. Jeigu automobilis naujas ir, duok Dieve, viskas gerai, automobilis atsipirks per 4-5 metus. Tačiau nepamirškime, kad atsitinka visko: automobiliai patenka į eismo įvykius, atitinkamai yra prastovos, nuostoliai dėl negautų pajamų ir atsipirkimas ilgėja”, - vardija verslininkas.
Panaši logika galioja ir asmeniniams lengviesiems automobiliams: jei jis naudojamas aktyviai ir per metus nuvažiuoja ne mažiau nei 50 tūkst. km, galima tikėtis atsipirkimo. Visgi nuvažiuoti daugiau nei 50 tūkst. km per metus lengvojo automobilio savininkui turėtų būti sudėtinga, nes paprastai tiek neįveikia nuolat dirbantis taksi vairuotojas.
Skaičiuojama, jog Vilniuje dirbantis taksi vairuotojas per metus nuvažiuoja 40-50 tūkst. km, jei vienu automobiliu dalijasi du vairuotojai, jo rida siekia 70 tūkst. km, jei trys – apie 100 tūkst. km.
Parduoti, kol iš esmės nenuvertėjo
Dar vienas svarbus aspektas vertinant asmeninio automobilio atsipirkimą – jo nuvertėjimas. Net krovininio transporto segmente stengiamasi mašinas parduoti kas trejus metus, kitaip jos nuvertėja ir atsiperkamumo nebelieka.
„Kelių transporto įmonės, vykdančios tarptautinius reisus, paprastai skaičiuoja, kad vilkikas turėtų atsipirkti per 4 metus ir nuvažiuoti ne mažiau kaip 0,5 mln. kilometrų, - sako asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius. - Tačiau šie skaičiavimai labai individualūs, priklausantys nuo įmonės vykdomų reisų pelningumo. Taisyklė yra viena - stovintis vilkikas neša nuostolius, tad jis turi atlikti tam tikrą reisų skaičių ir sugeneruoti pajamas įmonei, kad jo eksploatacija atsipirktų.“
Pasak jo, ne mažiau svarbus kriterijus, transporto priemonės likutinė vertė po 3-5 metų.
„Tai yra kaina, už kurią vežėjas gali rinkoje parduoti turimą transporto priemonę. Renkantis sunkvežimius į vilkiko nuvertėjimą vis dažniau atkreipiamas dėmesys“, - dėsto G. Vincevičius.
Jis primena, jog ne veltui ir kalbant apie lengvuosius automobilius siūloma juos keisti kas dvejus metus. Dėl spartaus nuvertėjimo paprastai automobilių neleidžiama įsigyti lizingu per ilgiau nei penkerius metus.
„Mes buvome (taksi verslui – DELFI) įsigiję naujų „Mercedes-Benz“ automobilių, juos po trejų metų pardavėme, bet projektas verslo prasme buvo nuostolingas, neatsipirko, nes automobiliai – per brangūs“, - pavyzdį pateikė R. Kriukovas.
Pasak jo, net ir asmeninio automobilio atsiperkamumą reikia skaičiuoti, nebent tai yra komforto ar įvaizdžio dalykas, kuriam galima skirti pinigų nesitikint naudos iš karto.
„Automobilio atsiperkamumas turi būti skaičiuojamas prieš jį įsigyjant, reikia vertinti, kiek jis naudos kuro, kiek kainuos priežiūra, remontai, kiek metų automobilis bus naudojamas ir kada jį dar bus galima parduoti. Kartais žmonės įsigyja egzotiškų automobilių su didelėmis kubatūromis, sportines versijas ir viskas būna labai gerai, kol nesusiduriama su to automobilio remontu. Net elementarus ypatingų automobilių remontas gali kainuoti nuo kelerių iki keliasdešimt kartų brangiau“, - atkreipia dėmesį R. Kriukovas.
Nuomojasi arba važiuoja taksi
Tai, kad turėti automobilį ne visuomet ekonomiškai naudinga, anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjo Saugirdo Pukalsko, patvirtina įmonių elgesys, kai automobiliai nuomojami arba pasirenkama važinėti taksi.
„Logiška pasiskaičiuoti, kiek kainuoja naujas automobilis, o kiek – jo nuoma. Dabar net valstybės institucijos pasirenka automobilius nuomotis, nes išlaikyti nuosavą automobilių parką yra ir sudėtinga, ir pakankamai brangu – reikia žmogiškųjų resursų. Be to, automobilio priežiūrai reikia skirti nemažai dėmesio: keisti alyvas, padangas, atlikti remontus. Matyt, ekonomiškai naudingiau leisti tuo užsiimti specialistams, o patiems naudotis automobiliu pagal paskirtį”, - svarsto jis.
S. Pukalskas sako, jog automobilio atsipirkimas priklauso nuo jo naudojimo, tačiau kartu juokauja, jog asmeninis „automobilis neša tik nuostolį“.
„Kalbant apie komercinį transportą, galima suskaičiuoti jo atsipirkimą vertinant, kiek per metus jis nuveža krovinių, kalbant apie lengvuosius automobilius – jau sudėtingiau“, - teigia specialistas.
Lietuvoje automobilius samdo įvairios veiklos sferos įmonės: bankai, draudikai, prekybininkai, o išlaidos už paslaugas gali siekti iki 1 tūkst. litų smulkioms įmonėms, kai didžiosios bendrovės vien už taksi per mėnesį sumoka po 15-20 tūkst. litų.