Elektromobiliai
Vienas akivaizdžiausių pasikeitimų jau vykstantis transporto rinkoje ne vienerius metus – augantis elektromobilių kiekis. Tai galima pastebėti ir mūsų gatvėse. Jei prieš 2 metus iš visų naujų Lietuvoje parduotų automobilių vos 0,8 proc. sudarė elektromobiliai, tai pirmą šių metų ketvirtį ta dalis siekia jau 6 proc. Nors skaičius gali ir neatrodyti didelis, bėgant metams jo augimo tempas dar didės. Prie elektra varomų automobilių populiarumo prisideda ir valstybė, fiziniam asmeniui kompensuodama 2,5 tūkst. eurų naudotam ir 5 tūkst. eurų naujam elektromobiliui įsigyti. O nauja PVM mokesčio lengvata paskatins juridinius asmenis įsigyti elektra varomas transporto priemones.
Kad svarbūs pokyčiai laukia jau greitai, supranta ir didieji automobilių gamintojai. Noro padaryti pasaulį švaresniu, o gal ir įvairių Europos Parlamento suvaržymų vedami, gamintojai skelbia datas, nuo kada jie atsisako gaminti automobilius su vidaus degimo varikliais. Pavyzdžiui „Volkswagen“ šių metų balandį patvirtino, kad nebekurs naujų vidaus degimo variklių, o aštuntos kartos „Golf“ bus paskutinis iš legendinių „Golf“ serijos, turintis vidaus degimo variklį. Gamintojas planuoja, kad jau 2030 metais net 80 proc. iš visų Europoje parduotų automobilių bus varomi vien elektra. Tiesa, visiškai mūsų žemyne nepardavinėti transporto priemonių su vidaus degimo varikliais „Volkswagen“ planuoja tik nuo 2035 metų.
„Mercedes“ nuo 2024 metų naujų vidaus degimo variklių ne tik nebekurs, tačiau ir nebegamins. Tiesa, dar kurį laiką gamins benzininius ir dyzelinius automobilius su kitų gamintojų varikliais. O nuo 2022 iki 2030 metų gamintojas planuoja investuoti 40 mlrd. eurų perorientuojant kompaniją tik į elektromobilių gamybą nuo 2030–ųjų.
Autonominis vairavimas
Dar viena svarbi transporto pasaulio naujovė, kuri matoma keliuose – autonominiai automobiliai. Tiesa, ši naujovė kol kas dar nėra matoma mūsų keliuose, bet visiškai savarankiškas automobilio važiavimas bendro naudojimo keliais jau tapo realybe. „Mercedes-Benz“ automobiliai tapo pirmieji, kurie jau gali savarankiškai važiuoti Europos sąjungos teritorijoje, (jei tai leidžia tos šalies nacionaliniai įstatymai) vedami autonominio vairavimo funkcijos, atitinkančios 3-čią tarptautinį reglamentavimo lygį. Kai eismo sąlygomis bus tinkamos, sistema besinaudojantis vairuotojas galės nelaikyti rankų ant vairo, važiuodamas iki 60 km/h greičiu.
O „Google“ priklausanti „Waymo“ – autonominio vairavimo technologijų kompanija, jau siūlo taksi be vairuotojo paslaugas. Žinoma, kol kas ši paslauga veikia tik keliuose miestuose JAV, Arizonoje bei Kalifornijoje. Ir nors ši paslauga veikia tik nuo 2020 metų pabaigos, ji buvo pradėta tobulinti dar 2009 metais ir bus tobulinama iki tol, kol taksi be vairuotojo galėsime sulaukti kiekviename pasaulio kampelyje.
Tokios kompanijos, kaip „Tesla” ar „Google“ aktyviai investuoja į autonomines technologijas, tad iš esmės lieka tik laiko klausimas, kada ateis metas, kuomet savarankiškai važiuojantys automobiliai taps įprastu vaizdiniu mūsų akims.
Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų ir verslumo departamento direktorius bei buvęs „Weymo“ inžinierius Romanas Zontovičius sako, kad viskas iš esmės yra surišta su saugumu: „Savarankiškai vairuojantis automobilis nerizikuoja, nevažinėja tarp vairuotojų, be reikalo nekeičia juostos. Kitaip sakant – važiuoja be nuotykių ir greičiau. O jei daugėja autonominių automobilių ir mažėja išprotėjusių vairuotojų, tai jau puiki sistema“. Visgi ekspertas priduria, kad kalbėdami apie tokią, jau veikiančią sistemą peršokame 20 – 30 metų į priekį. Tačiau ar tai išties taip daug?
Dalinimosi kultūra
Be elektromobilių ir savarankiškai važiuojančių automobilių akivaizdžiai galima pastebėti ir dar vieną, nebe tokią šviežią ir sparčiai populiarėjančią tendenciją. Tai – transporto priemonių dalijimosi platformos. Lietuvoje tai „CityBee“ ar „Bolt“. Kitose pasaulio dalyse tai „Lyft“ ar „Uber“. Tai platformos, kurios iš lėto žudo įprastą taksi pramonę, tačiau leidžia žmonėms keliauti ne itin brangiai ir be asmeninio automobilio.
Autoplius.lt kalbintas Romanas Zontovičius sako, kad galimybė ir laisvė rinktis atspindi ateities mobilumo perspektyvą. „Penktadienį į darbą važiuoju automobiliu. Po darbo turiu susitikimą centre, vadinasi – automobilį palieku darbe ir keliauju į susitikimą paspirtuku. Tuomet namo keliauju su pavežėju. O ryte reikia kažkaip pasiimti automobilį, todėl važiuoju porą stotelių viešuoju transportu. Man tai yra ateitis“, – sako Kaunas „Techpark“ inovacijų departamento vadovas.
Iš patirties gyvenant Jungtinės Amerikos Valstijose pašnekovas papasakojo apie už Atlanto jau nusistovėjusią gyvenimo be automobilio tvarką. „Žmonės turi „Uber“ ar „Bolt“ sąskaitą. Ir jiems tai yra tiesiog dar viena sąskaita už paslaugas. Kaip už internetą ar būstą. Ir jei galima atsisakyti asmeninio automobilio, nebereikia rūpintis diržais, padangom, tepalais ar lemputėmis. Toks gyvenimas be asmeninio automobilio dažniausiai dar yra ir pigiau. Juolab, tai ir tvariau, turint omenyje, kad savo asmeninius automobilius naudojame gal tik 5 proc. laiko“, – teigia R. Zontovičius.
Kol kas atrodo, kad transporto industrijos ateitis bus šviesi. Visgi iš vairavimo ir automobilių entuziastų ji tikrai pareikalaus prisitaikymo. Technologijos bei įvairios naujovės atsiranda nuolat. Nuo elektra varomų automobilių ar dalijimosi platformų iki kažkada, galbūt, išmaniųjų miestų – pokyčiai itin įdomūs. Atsižvelgdami į naujausias transporto pramonės kryptis kiekvienas iš mūsų galime pradėti formuoti savo asmeninę transporto ateitį neatsilikdami nuo naujovių. Belieka tik tikėtis, kad net ir tolimoje ateityje senųjų automobilių mylėtojai turės galimybę į savo garažą pasistatyti bent vieną žaislą, kuris saldžiomis vasaros kelionių akimirkomis savo sproginėjančio variklio garsais primins benzino kvapą, tris pedalus po kojomis ir laikus, kai V8 galėjom išgirsti už kiekvieno kampo.