Jonas Hanssonas, įmonės „Hybricon Bus Systems“ vadovas, taip pat mano, kad incidentas tik atskleidžia dyzelinių variklių trūkumus ir sudaro dar vieną galimybę elektra varomoms transporto priemonėms užsitikrinti daugiau politinės paramos.
EK apie apgaulę žinojo?
Prasidėjus „Volkswagen“ (VW) skandalui, dažnai girdima, kad dyzeliniai varikliai nunyks, o elektromobiliai ims populiarėti sparčiau, nei planuota. Tačiau yra manančių, kad, jei skandalas kaip nors ir paveiks šiuos procesus, tai tik nebent juos truputėlį paspartins.
Paaiškėjus, kad VW naudoja dujų emisijomis manipuliavusią įrangą, sujudo automobilių pramonė ir visos už jos reguliavimą atsakingos institucijos. Iki šiol, ko gero, niekas viešai nėra prisipažinęs, kad žinojo apie apgaulę dyzeliniuose varikliuose. Tą patį sako Europos Komisija, nors yra teigiančių, kad ji tai, be abejonės, žinojo, bet dėl lobistų spaudimo nieko nedarė.
Marosas Sefcovicius, Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas, atsakingas už energetikos sąjungą, sako manantis, kad niekas iš EK valdžios nežinojo apie apgaulę įrenginiuose, nors žinojo, kad rezultatai bandant automobilį ir realiai juo važiuojant skiriasi.
„Todėl siūlėme tai, kas būtų atsiradę ir be šito skandalo, tačiau dabar matome, kaip svarbu kitąmet įtvirtinti mechanizmą, pagal kurį reikės įvertinti dyzelinių variklių emisijas ne kažkokiomis laboratorijos sąlygomis, o realiai vairuojant. Taip pat manau, kad po šitos pamokos nacionalinės vyriausybės bus daug reiklesnės testavimo kokybei ir testavimo reguliarumui – tai dažnės, ir mes geriau žinosime, kokie automobiliai važinėja mūsų keliais“, – teigia M. Sefcovicius.
Dabar EK teigia sunerimusi ir dėl to, kad visa VW istorija pakenks bendrai ES strategijai iki 2030 m. šiltnamio dujų emisijas sumažinti 40 proc., palyginti su paskutiniu praėjusio amžiaus dešimtmečiu. Turint galvoje, kad beveik ketvirtadalį šiltnamio dujų sukelia būtent transportas, itin svarbi čia viltis, kaip teigia Violeta Bulc – Europos transporto komisarė, kad po šio skandalo ims populiarėti elektrifikuotos transporto priemonės.
„Norint pasiekti itin ambicingus Europos nusistatytus šiltnamio dujų mažinimo tikslus 2030 m., raginame vyriausybes imtis žingsnių, kurie reikalautų naudoti daugiau alternatyvių energijos šaltinių. Tikimės, kad ir elektrifikacija vaidins svarbų vaidmenį drauge su kitomis naujomis technologijomis. Neabejoju, kad tos pamokos, kurių dabar mokomės, padės ateityje kurti griežtesnius ir geriau kontroliuojamus reguliavimo mechanizmus“, – tvirtina V. Bulc.
Ką laimės hibridinių automobilių ir elektromobilių gamintojai
Kad VW skandalo laimėtojai bus hibridinių automobilių ir elektromobilių gamintojai, mano Elonas Muskas, „Tesla“ (dažnai vadinamos sėkmingiausia šiame šimtmetyje įkurta automobilių kompanijų) vadovas. Tačiau apskritai elektromobiliai iš tiesų labiau išpopuliarėjo nebent Norvegijoje, kur jų įsigijimą gausiai subsidijuoja vyriausybė.
Kaip sako ekspertai, viena iš nusivylimo elektromobiliais priežasčių ta, kad tiek entuziazmo buvo vos jiems atsiradus. Jonas Hanssonas iš šiaurės Švedijos Umea miesto vadovauja įmonei „Hybricon Bus Systems“. Jo nuomone, VW incidentas – tik vienas iš daugelio, todėl didelio poveikio neturės – jis tik atskleidžia dyzelinių variklių trūkumus: „Man atrodo, tai tiesiog dar vienas žingsnis, dar viena galimybė elektra varomoms transporto priemonėms užsitikrinti daugiau politinės paramos.“
Be to, sako J. Hanssonas, mažesnis išmetamo anglies dvideginio kiekis yra tik vienas privalumas, o tikroji priežastis, kodėl ateitis – elektroninis mobilumas, yra garsas: ateityje didės tylesnio viešojo transporto poreikis, todėl jis bus elektrinis.
Taip pat, anot „Hybricon Bus Systems“ vadovo, kasmet baterijų kaina mažėja, o galiojimas – ilgėja: tikimasi, kad 2017–2118 m. baterijų kaina bus tokia žema, kad elektromobiliais važiuoti bus pigiau nei varomais iškastiniu kuru.
Paklaustas, kokius dyzelinio variklio trūkumus parodė VW skandalas, J. Hanssonas pastebi, kad greičiausiai kai kurios vyriausybės dyzeliniams varikliams įves didesnius mokesčius: „Jei kyla sveikatos, klimato, garso problemų, gyvenamųjų vietovių negalima kurti prie kelio, prarandami pinigai. O jei norima tankesnių, kokybiškesnių miestų, kur žmonės norėtų gyventi, reikia atsikratyti oro ir garso taršos. [...] Viešasis transportas kontroliuojamas politikų, todėl sprendimai greitesni. Ne tokie turtingi žmonės dar bent dešimtmetį tikrai ir toliau važinės naudotais dyzelinu varomais automobiliais.“
VW skandalas – tik žiniasklaidos sukurta sensacija
L. Pickupas, Aberdyno universiteto transporto politikos profesorius, sako, kad šio skandalo poveikis ir galimas poveikis elektromobilių pramonei didelis atrodo tik dabar: „Man atrodo, tai tiesiog didžiulė žiniasklaidos sukurta sensacija, nors ir rodanti kažkieno siaubingą klaidą. Tačiau, pažvelgus į pardavimų skaičius, matyti, kad didelio poveikio žmonėms tai neturi. O tai truputėlį nuvilia. Man atrodo, visi supranta, kad VW susiims. Taip, skandalas didelis, bet turiu įtarimą, kad tolimesnei ateičiai poveikio tai neturės.“
Bent jau naudotų automobilių pardavimų „Dyzelgeitu“ vadinamas skandalas taip stipriai nepaveikė – tik kainos smuko keliais procentiniais punktais, kaip rašo JAV žiniasklaida. Tačiau duomenys keičias kasdien, vis naujoje šalyje atšaukiami automobiliai.
Automobilių prekybos portalo „MeinAuto“ mėnesio pradžios duomenimis, VW sudarydavo 40 proc. nuo visų automobilių užklausų, dabar jų paklausa sumažėjo iki 30 proc. Didžiosios Britanijos kainų duomenų įmonė „Glass“ sakė, kad VW vertė nukrito 0,2 proc.
L. Pickupo nuomone, elektromobiliai išpopuliarės, jei atitiks žmonių pripratimo prie automobilių normas ir jei bus patrauklūs pagal egzistuojančias socialines normas.
„Pavyzdžiui, dabar, jei turi pinigų, labai madinga nusipirkti „Tesla“ automobilį, tačiau man kyla labai rimtų klausimų, ar automatizuoti automobiliai ir elektromobiliai išpopuliarės taip greitai, nes, mano nuomone, jie neatitinka žmonių pripratimo prie automobilių principų“, – sako L. Pickupas.