Karas prieš nedrausmingus vairuotojus: valstybinių numerių kartais geriau neviešinti

Automobilio statymas prie namų – kasdienis didmiesčių gyventojų galvos skausmas. Vietų trūkumas priveda prie to, kad automobilių vairuotojai juos stato bet kur, neretai užtverdami praėjimus arba padangomis trypia žaliąją zoną. Ar yra būdų, kaip šią problemą spręsti ir ar visos nedrausmingų vairuotojų auklėjimo priemonės leistinos?

Policija gauna gausybę pranešimų apie pažeidimus

Vienas iš būdų, kurio imasi netvarkingai pastatytų automobilių vairuotojus mėginantys sudrausminti gyventojai – policijos pareigūnų iškvietimas. Kaip teigia Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas, tokie skambučiai – kasdienybė.

„Kiekvieną dieną ir ne po vieną. Gaila, kad tokiu būdu trukdomas mūsų darbas, tačiau neturime kitos išeities ir turime į iškvietimus reaguoti“, – teigia D. Šalomskas.

Jis priduria, kad atvykus į tokį iškvietimą realios naudos vis tiek nebus, nes netvarkingai pastatytas automobilis niekur nedings.

„Ar mes atvyksime, ar neatvyksime, automobilis niekur nedings. O tuo metu galbūt yra svarbesnių pažeidimų, pavyzdžiui, važiuojančių automobilių keliamas pavojus eismo saugumui. Geriau reaguoti į pastaruosius iškvietimus nei į tokius, kurie susiję su ne vietoje pastatytais automobiliais“, – LRT RADIJO laidai „10–12“ sako D. Šalomskas.

Pašnekovas pripažįsta, kad tai tikrai opi problema, kuri labai erzina Vilniaus gyventojus. Tą galima pastebėti ir dėl to, kad nemažai tokių pažeidimų fiksuojami naudojantis „e-policijos“ elektroninių paslaugų sistema. Tačiau ne visada į tokius pranešimus policija gali reaguoti tinkamai.

„Ne visos nuotraukos vertinamos kaip įrodymas, nes paties automobilio nuotrauka nėra informacija apie pažeidimą. Todėl mes prašome, kad jei siunčiate nuotrauką, turi būti ir kiti papildomi dalykai: data, laikas, vieta; kad tas automobilis tikrai stovi draudžiamoje vietoje.

Priešingu atveju, mums reikėtų vykti į vietą ir patikslinti aplinkybes“, – kaip teisingai reikėtų užpildyti pranešimą „e-policija“ sistemoje, pasakoja D. Šalomskas.

Savivaldybė problemą supranta, bet jos veiksmai riboti

Apie netvarkingai ir pažeidžiant Kelių eismo taisykles pastatytus automobilius sostinės gyventojai gali pranešti ne tik policijai, tačiau ir Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriui.

„Kaip ir policija, taip ir mūsų tarnyba gauna begalę pranešimų. Dažniausiai gauname nuotraukas su užfiksuotais pažeidimais. Jei pažeidimas užfiksuotas tinkamai, taikomos sankcijos, priimamas procedūrinis sprendimas.

Jei reikalingi duomenys nepateikiami arba fiksuojama netinkamai, tokiu atveju tai vertinama kaip informacinio pobūdžio medžiaga“, – pabrėžia Vilniaus viešosios tvarkos skyriaus vadovas Andžejus Dinikis

Daugelis daugiabučių namų gyventojų mano, kad parkavimo vietų trūkumą turėtų spręsti Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau A. Dinikis dėsto argumentus, kodėl jie ne visada yra pajėgūs išspręsti šią problemą.

„Savivaldybė nėra žemės valdytoja ir negali tiesiog atvažiuoti ir išasfaltuoti aikštelės. Reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, gauti sutikimą, rengti projektą, gauti statybos leidimą ir pan. Tai yra ir laiko sąnaudos ir finansai.

Esmė tokia, kad patys gyventojai gali burtis į bendrijas, steigti juridinį vienetą, formuoti žemės sklypą, gauti statybos leidimą ir prisidėti prie aikštelės įkūrimo“, – kaip patys gyventojai galėtų prisidėti prie problemos sprendimo pasakoja A. Dinikis

Jis pabrėžia ir dar vieną problemą – nepamatuotą automobilių kiekį ir gyventojų galimybes.

„Žmonės prieš įsigydami automobilį turėtų įsivertinti, ar turės kur jį statyti. Dažnai šeimoje būna ne vienas ir net ne du automobiliai, o tai taip pat priežastis, kodėl trūksta stovėjimo vietų“, – pastebi A. Dinikis.

Socialinių tinklų grupės turi elgtis atsakingai

Kai kurie gyventojai norėdami išspręsti netvarkingai pastatytų automobilių problemą, buriasi į socialinių tinklų grupes. Jose viešinamos netvarkingai paliktų automobilių nuotraukos, nes tokiu būdu siekiama sugėdinti tokio automobilio vairuotoją. Bet tai daryti reikia atsargiai ir atsakingai.

Kaip LRT RADIJO laidai „10–12“ teigia Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, visų pirma, tokių grupių kūrėjai turi įvertinti, ar tai vieša, ar uždara grupė. Jei grupė vieša, valstybinių automobilio numerių geriau neviešinti, nes tokiu būdu jie gali pažeisti duomenų apsaugos įstatymą.

„Socialiniuose tinkluose dažnai vyksta viešos diskusijos ir žmonės įsivaizduoja, kad fiksuodami teisės pažeidimus jie baudžia pažeidėjus viešumu. Dažnai socialinių tinklų puslapių administratoriai nesuvokia, kad jie yra viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, todėl įstatymai galioja ir jiems“, – dėmesį atkreipia G. Ramanauskaitė.