Kokia yra paslaptis, kad nedideli miesto automobiliai tapo tokie technologiškai pažangūs ir komfortiški?
Daugiau galimybių rinktis
Vieno automobilių gamintojo šūkis „Power of choice“ (liet. „pasirinkimo galia“) labai gerai atspindi tendenciją pažangias technologijas perduoti mažiesiems automobiliams.
Tai reiškia, jog mažųjų automobilių pirkėjai turi itin plačių pasirinkimo galimybių, pavyzdžiui, „Peugeot 208“ pirkėjas gali pasirinkti benzininį, dyzelinį arba elektrinį variklį bei mechaninę arba automatinę pavarų dėžę; „Volkswagen Polo“ – benzininį ar dyzelinį bei mechaninę ar automatinę. Tiek „Peugeot“, tiek „Volkswagen“ hečbekuose montuojamos moderniausios pavarų dėžės (atitinkamai 8 laipsnių EAT-8 bei 7 laipsnių DSG).
Ar egzistavo tokių pasirinkimo galimybių praėjusio dešimtmečio pradžioje? Apie tai, jog „Volkswagen Polo“ turės tokią pačią automatinę pavarų dėžę kaip ir „Passat“, retas kuris drįso net pasvajoti. Tačiau gamintojai ilgainiui suvokė, jog verčiau gaminti vieną kokybišką detalę ir ją montuoti į visus automobilius nei kiekvienam kurti atskiras.
Analogiškai nutiko ir su automobilių įranga – technologijų pažanga leidžia sparčiai ją tobulinti ir didinti prieinamumą. „Peugeot 208“ hečbeke jau standartiškai montuojama autonominio avarinio stabdymo, eismo juostos palaikymo, nematomos zonos stebėjimo sistemos. Ne viename aukštesnės klasės automobilyje, net ir „premium“ segmente, tokios sistemos – tik papildomos įrangos sąraše. Už „Audi A3“, BMW 1 ir daug kitų modelių eismo juostos išlaikymo ar autonominio avarinio stabdymo sistemas reikia sumokėti papildomai.
Elektromobiliai apskritai yra kita tema. Daugelis gamintojų juos kuria nuo nulio – taip atsirado „Mitsubishi i-MiEV“, „Nissan LEAF“, „Audi e-tron, „Jaguar I-Pace“ modeliai. Kaip parodė istorija, ne visi tapo populiarūs, klientai vertina galimybę rinktis patinkantį modelį ir tik tada – variklio tipą.
Kai kurie gamintojai pastebėjo tokį klientų norą, tad pradėjo kurti universalias platformas, pritaikomas įvairiems jėgainių tipams. Tai nulėmė tokių modelių kaip „Volkswagen Golf“ ar „Peugeot 208“ populiarumą, jų eksterjeras bei interjeras iš esmės nesiskiria nuo pasirenkamo variklio tipo (benzininio, elektrinio ar kito) ar pavarų dėžės.
Augantis praktiškumas
Pati ryškiausia mažųjų segmento savybė – išskirtinis dizainas. Kartais tenka girdėti frazę, jog šiuolaikinių automobilių išorė tampa nuobodi ir vienoda, ji tikrai negalioja nedideliems hečbekams.
Renkantis tokį automobilį akivaizdžiai pastebima kai kurių gamintojų siūloma spalvų gama: ryški oranžinė, sodri mėlyna ar skaisti geltona. Prie stiliaus ir išskirtinumo prisideda technologiniai sprendimai, daugelio priekinę dalį puošia tam tikrą formą atkartojantys LED žibintai: „Volvo“ – Toro kūjis, „Peugeot“ – žvėries iltys, BMW – ovalai.
Vis dėlto didžiausias pastarojo dešimtmečio pokytis susijęs su praktiškumu. Tam tikros automobilių detalės pastebimai išaugo, pavyzdžiui, statramsčiai, kurie dėl griežtėjančių saugumo reikalavimų tapo kur kas tvirtesni, juose neretai montuojamos oro pagalvės. Tačiau salono erdvė taip pat auga, vietos daugiau yra tiek priekyje, tiek gale sėdintiems keleiviams, tiek ir bagažinėje.
Pavyzdžiui, pirmosios kartos BMW 1 hečbeko bagažinės talpa buvo 330 litrų, „Audi A3“ – 350 l. Mažųjų miesto hečbekų bagažinės yra kiek mažesnės, tačiau nulenkus galines sėdynes, erdvė skiriasi minimaliai. Kita vertus, litrais išreiškiama talpa yra tik viena medalio pusė. Norint įdėti pirkinių maišus ar kelis lagaminus, labiau vertinamas bagažo skyriaus išplanavimas, jo konfigūracijos galimybės kaip dvigubas dugnas, kuris šiandien yra daugelyje naujų automobilių.
Mažų automobilių prabangos bei komforto įranga taip pat nebestebina. Odinės sėdynės, „Alcantara“ apdaila, beraktė atrakinimo ir užvedimo sistemos, didelio skersmens lengvojo lydinio ratlankiai – tokie atributai gali būti komplektuojami ne vienam B segmento automobiliui. Nedideli miesto hečbekai ne tik inovacijomis, bet ir komfortu jau pavijo aukštesnės klasės modelius.