Informacija apie visus pravažiavusius automobilius bus saugoma 3 metus, ja naudosis teisėsaugos institucijos. Kol kas ši sistema dar neveikia, derinami juridiniai klausimai. Kauno savivaldybės atstovai užsimena, kad sistema galbūt pradės veikti jau rugpjūtį.
Policija netrukus gaus naują ginklą
„Didysis Brolis stebi tave“ – ši rašytojo Džordžo Orvelo niūriosios distopijos „1984-ieji“ frazė be ironijos galėtų būti užrašoma prie visų, į Kauną vedančių kelių.
Jau keli mėnesiai, kaip miestą apjuosė nauja sekimo sistema. Tai pastebėjo ne vienas vairuotojas, pagrindiniuose į miestą ir iš jo vedančiuose keliuose ir pagrindinėse sankryžose pamatęs neseniai sumontuotas vaizdo kamerų „girliandas“ ar stulpus su jų „puokštėmis“.
Apie naująją sistemą kurį laiką nebuvo skelbiama jokios oficialios informacijos. Remiantis viešai prieinamais šaltiniai „Delfi“ išsiaiškino, kokios jos pagrindinės funkcijos ir galimybės. Viena pagrindinių – fiksuoti absoliučiai visų pravažiuojančių automobilių numerius, operatyviai nustatyti ieškomus automobilius. Teisėsaugos institucijos taip pat galės naudoti įvairias sukauptos informacijos analizės priemones.
Naujasis sekimo kamerų tinklas – dalis Kauno savivaldybės finansuoto projekto, kuriuo siekiama padidinti saugumą mieste. Su bendrove „Telia Lietuva“ pasirašius 846,5 tūkst. eurų vertės sutartį iš viso sumontuotos 234 kameros, veiksiančios 31 vietoje: parkuose, kitose viešosiose erdvėse bei pagrindiniuose, į miestą bei iš jo vedančiuose keliuose.
Tai ne tik „įprastos“ vaizdo stebėjimo kameros, transliuojančios vaizdą policijos budėtojams, bet kur kas daugiau galimybių turinti sekimo sistema.
„Tai bus „peilis“ nusikaltėliams“, – portalui „Delfi“ yra sakęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga.
Turi įrodyti, jog laikysis BDAR
Tiesa, ši sistema dar nepadėjo veikti. Kauno savivaldybės, kuri yra šio kamerų tinklo savininkė, atstovai informavo, jog būtina gauti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) leidimą.
„Delfi“ pasidomėjus, kokie šiuo metu atliekamos teisinės procedūros, sulaukta duomenų apsaugos inspekcijos teisės skyriaus vyr. specialistės Dainoros Bernackienės komentaro.
„Nors Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nenustato atskirų reikalavimų, skirtų vaizdo stebėjimo reguliavimui, tačiau vaizdo stebėjimas turi atitikti bendras BDAR nuostatas. Pagal BDAR asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų: teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo bei tikslo apribojimo, t. y. vaizdo stebėjimo turi būti teisėtas, o jo tikslas turi būti aiškiai įvardintas ir dokumentuotas.
Remiantis BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, bendri duomenų valdytojai – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Kauno miesto savivaldybės administracija, yra atsakingi už tai, kad BDAR būtų laikomasi ir turi sugebėti įrodyti, kad jo laikosi.
Planuojant vykdyti vaizdo stebėjimą turi būti įvertinta vaizdo stebėjimą vykdančios organizacijos ir asmenų interesų pusiausvyra. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Kauno miesto savivaldybės administracija turi įvertinti, ar konkrečios teritorijos fiksavimas yra proporcingas ir adekvatus siekiamiems tikslams, ar nėra kitų priemonių tiems tikslams įgyvendinti“, – teigiama VDAI komentare.
Taip pat nurodoma, jog savivaldybė ir policija prieš pradėdami vykdyti vaizdo stebėjimą, atliko poveikio duomenų apsaugai vertinimą PDAV, kadangi būtų atliekamas sistemingas viešų vietų stebėjimas dideliu mastu. Gavusi šį dokumentą VDAI pateiks savo nuomonę, pavyzdžiui, kad konkretus asmens duomenų tvarkymas nepažeis BDAR ir įgyvendinamos tinkamos priemonės duomenų subjektų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
„Tuo atveju, jeigu Inspekcija nustatys, kad planuojamas asmens duomenų tvarkymas pažeis BDAR, pateiks rekomendacijas dėl asmens duomenų tvarkymo bei papildomų priemonių įgyvendinimo. Taip pat Inspekcija, manydama, kad asmens duomenų tvarkymas neatitiks BDAR reikalavimų, gali uždrausti tam tikras duomenų tvarkymo operacijas“, – teigė VDAI teisės skyriaus vyr. specialistė D. Bernackienė.
Iki 1000 KET pažeidimų per parą
Panašu, jog ši, naujoji stebėjimo sistema sulaukia didesnio duomenų apsaugos prievaizdų dėmesio dėl itin plačių techninių galimybių.
Visgi, Kauno savivaldybės atstovai minėjo, kad visi reikalavimai jau įvykdyti ir sistema ko gero pradės veikti jau šį rugpjūtį.
Prie mieste veikiančių stebėjimo kamerų kauniečiai jau seniai įprato. Nauja galbūt tai, kad naujosios kameros turi šias analitikos galimybes: veidų aptikimo, žmonių skaičiavimo, judančių objektų sekimo, judėjimo grafinio atvaizdavimo, minios susibūrimo aptikimo, paliktų daiktų paieškos, ugnies ir dūmų bei stipraus garso aptikimo funkcijas.
Kur kas aktualesnė naujiena yra ta, jog mieste sumontuotas kamerų tinklas automatiškai fiksuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Sistema veiks taip pat, kaip ir dalies vairuotojų keiksnojami trikojai greičio matuokliai – informacija keliaus tiesiai į centralizuotas sistemas, suformuosiančias ir išsiųsiančias administracinio nusižengimo protokolą.
Šios kameros galės fiksuoti 3 skirtingus KET pažeidimus: ištisinės linijos kirtimą, posūkį iš neleistinos eismo juostos, taip pat – įvažiavimą į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui.
Techninėje dokumentacijoje teigiama, kad, nustačius vieną iš šių KET pažeidimų, sistema išaugos 20 sekundžių trukmės vaizdo įrašą. Nurodoma, kad vaizdas turi būti fiksuojamas 10 sekundžių prieš ir po pažeidimo momento.
„Pažeidimo įrašas ir visa su pažeidimu susijusi informacija vaizdo stebėjimo posistemėje turi būti saugoma 1 metus nuo pažeidimo momento“, – nurodoma dokumentacijoje.
Pažeidėjo automobilio valstybinis numeris bus iš karto atpažįstamas ir visa medžiaga perduodama Administracinių nusižengimų registrui. Tais atvejais, kai numerio atpažinti nepavyks arba bus duomenų, kad atpažinimas nėra iki galo tikslus, duomenys apie pažeidimą bus saugomi 6 mėnesius.
Per tą laiką vaizdo įrašą peržiūrėjęs policijos pareigūnas turės priimti sprendimą – siųsti medžiagą nusižengimų registrui, ar ne.
„Posistemės talpa informacijai apie KET pažeidimus saugoti turi būti apskaičiuota ne mažiau kaip 1 tūkst. pažeidimų per dieną užfiksuoti ir saugoti vienus metus“, – nurodoma techniniame apraše.
Informaciją apie valstybinius numerius saugos 3 metus
Kur kas platesnes galimybes teisėsaugininkams suteiks automobilių numerių atpažinimo sistema. Ji leis ne tik nuskaityti ir į duomenų bazę įrašyti visų pro kameras pravažiuojančių automobilių numerius, bet ir nustatyti valstybę, kurioje jie buvo išduoti. Bus kaupiama informacija, kokioje konkrečioje vietoje esanti kamera automobilį užfiksavo, kuria kryptimi ir kuriuo laiku jis vyko.
„Numerių atpažinimo posistemė turi užtikrinti, jog piko metu, kuris gali trukti iki valandos, per sekundę turi būti atpažįstama ir išsaugoma ne mažiau kaip 100 numerių. Projektuojant duomenų saugyklą turi būti laikoma, jog per parą pro stebimas teritorijas gali pravažiuoti 700 tūkst. automobilių, kurių numerius reikės atpažinti ir iš priekio, ir iš galo“, – nurodoma techninėje dokumentacijoje.
Visa informacija bus saugoma trejus metus. Optimizuojant paiešką numatyta, kad po vienų metų šie duomenys keliaus į archyvą.
Taip pat numatytos galimybės naudoti gana plačią sukauptų duomenų filtravimo sistemą. Teisėsaugininkai juos dominančių automobilių judėjimą galės aiškintis ne tik žinodami konkretų valstybinį numerį, bet ir jo fragmentus.
Techninės galimybės taip pat leis filtruoti užfiksuotų automobilių duomenis pagal šalį, kurioje išduotas valstybinis numeris.
„Delfi“ žiniomis, vaizdo srautą apdoros Danijos bendrovės „Milestone Systems A/S“ programinė įranga „X Protect Professional +“, o pačios kameros – nemažai priekaištų dėl galimo duomenų nutekėjimo sulaukiančios Kinijos bendrovės „Hikvision“.
Bus sudaromi „juodieji sąrašai“
Techninėje dokumentacijoje nurodoma, kad sistema turi atpažinti ne mažiau kaip 95 procentus automobilių numerių, kurių greitis siekia iki 200 kilometrų per valandą, kai valstybinis numeris nėra užstotas kliūties.
„Posistemėje turi būti numatyta galimybė sukurti ypatingų valstybinių numerių sąrašus. Užfiksavus numerį iš šių sąrašų, posistemė turi automatiškai išsiųsti pranešimus SMS žinute ar elektroniniu paštu į budinčio operatorius darbo vietą“, – teigiama techniniame apraše.
Policijos pareigūnai yra minėję, jog galimybė sudaryti vadinamus „juoduosius sąrašus“ gerokai palengvins kriminalistų darbą. Jie ne tik leis operatyviai gauti informaciją apie tai, kurioje vietoje yra ieškomas automobilis, bet ir sudarys galimybę iškart reaguoti.
Nors techninės sistemos galimybės nėra plačiau viešinamos, panašu, jog pirkimo dokumentacijoje nurodyta būtinybė sudaryti ne vieną, bet daugelį šių sąrašų liudija, kad numerių nuskaitymo sistema naudosis ne tik daugelis policijos padalinių, bet ir kitos teisėsaugos struktūros.
Policijos atstovas ramino: sistema tarnaus ne visuotiniam sekimui, o visuomenės saugumui
Portalui „Delfi“ pirmą kartą atskleidus kokias galimybes turi Kaune sumontuotų kamerų tinklas, kilo nemažas visuomenės susidomėjimas, ar neinama link globalaus žmonių sekimo. Nerimą kėlė techninėje dokumentacijoje nurodyti šie reikalavimai – kameros privalo turėti veido aptikimo, žmonių skaičiavimo, judančio objekto sekimo ir kitas funkcijas.
Komentuodamas šią situaciją tuometis policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris visuomenę ramino, jog sistema bus naudojama nusikaltimų tyrimui, visuomenės saugumo didinimui.
„Realybė tokia, kad nebus tokio detalaus veido atpažinimo, nes didžioji dalis kamerų yra orientuotos į automobilių srautą, o žmogus juk sėdi automobilyje, todėl natūralu, kad veidą atpažinti būtų sunku. Esminis akcentas – į saugumą, į atvykstančius ir išvykstančius automobilius.
Pavyzdžiui, turėjome tą situaciją su neva pagrobtu vaiku, tai tokiais atvejais mes gana greitai pasakytume, ar automobilis buvo su valstybiniais olandiškais numeriais, ar ne. Tai yra modernizavimas, kuris yra natūralus šiame amžiuje.
Daugeliu atvejų mūsų turimas mobilus telefonas gali daug daugiau, negu čia paskelbta apie masinio sekimo iniciatyvas“, – pridūrė pašnekovas.
Jis minėjo, kad naujomis kameromis yra „padengti“ išvažiavimai iš Kauno.
„Automobilis, judėdamas iš vienos vietos į kitą vis tiek kažkuriuo metu gali būti užfiksuotas. Iš esmės kameros fiksuos visas mašinas. Įvykus kažkokiam kriminaliniam nusikaltimui, bus galima pažiūrėti konkretų laiką, kas ten važiavo“, – patikslino policijos generalinio komisaro postą užėmęs E. Šileris.
Policijos planuose – numerius skenuojančios kameros nežymėtuose automobiliuose
„Delfi“ jau rašė, kad valstybinius automobilių numerius skenuoja ir vidutinio greičio matuokliai. Ši informacija tikrinama duomenų bazėse, sulaukus patvirtinimo, jog automobilis nedraustas privalomuoju draudimu, ar nepraėjęs techninės apžiūros, jo savininkui automatiškai surašomas ir siunčiamas nusižengimo protokolas.
Analogiškas funkcijas turėtų atlikti ir Kauną apjuosusi stebėjimo kamerų sistema, tačiau policijos planuose – dar viena naujovė.
Kaune pristatant dar vieną, nežymėtą policijos automobilį, kuriame įrengti moderni greičio matavimo sistema, policijos atstovai patvirtino, kad viena jos galimybių – visų pravažiuojančio transporto srauto valstybinių numerių atpažinimas.
Pasak policijos atstovų, automatizuotas informacijos tikrinimas duomenų bazėse, ieškant nedraustų ar techninės apžiūros nepraėjusių automobilių kol kas dar neveikia.
Tam reikia išspręsti greičio matavimo sistemos suderinamumo su duomenų bazėmis problemą, taip pat automatizuoti visą procesą.
„Tai mūsų ateities projektas“, – patvirtino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vadovai.
