Tačiau dėl vieno sutariama vieningai – tikrai bus tokių, kurie į Lietuvą pradės vežti automobilius su dešinėje pusėje sumontuotais vairais.
Ir iki šiol dešiniavairiai buvo masiškai vežami į Lietuvą, tačiau jie tarnavo kaip detalių donorai ir dažniausiai į kelius neišriedėdavo. Ar situacija pasikeis po Naujųjų, aiškinosi DELFI.
Duotas leidimas registracijai
Nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Saugaus eismo keliais įstatymo pataisa, kuri nebedraus eksploatuoti transporto priemonių su dešinėje pusėje sumontuotu vairu.
Dar 2014 m. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nusprendė, kad dešiniavairių automobilių registravimą draudžianti Lietuva pažeidė ES teisę. Po metų Lietuvoje Konstitucinis Teismas (KT) įrodė, jog draudimas tokius automobilius registruoti Lietuvoje bei juos naudoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams prieštarauja Konstitucijai, todėl 2016 m. gruodžio mėn. Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, nuo 2018 metų sausio 1 d. leisiančias įregistruoti motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse.
Bandymų tikrai bus
Viena yra leisti, visai kas kita ta teise pasinaudoti. Specialistai sako, kad užmarštin jau nugrimzdo ir tos dienos, kai ant bangos buvo vairo permontavimas iš dešinės į kairę.
„Sudėtingas klausimas, ar dešiniavairiai Lietuvoje bus populiarūs. Mūsų turguje niekada nebūdavo daug tų automobilių. Daugiausiai jau būdavo perdirbti automobiliai. Savo laiku jie buvo labai populiarūs. Labai juos siūlė kazachams, kirgizams, o paskui ir pas juos prasidėjo problemos su tomis mašinomis. Tai buvo tik tokia patirtis“, – sako Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis.
Angliški automobiliai, V. Naujanio skaičiavimu, maždaug 10-20 proc. pigesni, nei jų broliai dvyniai kairiavairiai. Specialistas neabejoja, kad po Naujųjų dešiniavairių pasiūla neišvengiamai padidės. Kitas klausimas, ar padidės paklausa.
„Aš manau, kad rinkoje tikrai bus pasiūla. Manau, kad tikrai atsiras tokių, kurie užveš tokių mašinų. Tada žiūrės, ar bus kokia nauda. Tada ir bus geriausias atsakymas. Lietuvis yra labai konservatyvus pirkėjas – labai kabinasi, žiūri visus automobilio smulkiausius įbrėžimus. Tai klausimas, ar dėl 1000 Eur lietuviai masiškai persės į angliškus automobilius. Mano tokia nuomonė. Klausimas, kaip visuomenė sureaguos, nes bandymų atvežti tikrai bus“, – svarsto V. Naujanis.
„Su kolegomis diskutavome, kad galbūt bus populiaresni labai prabangūs automobiliai ir atsiras žmonių, kurie norėtų tokius automobilius įsigyti. Tačiau aš žiūrėjau Anglijos tinklalapius ir jei automobilis nedaug pravažiavęs, aukštesnės klasės, tai nėra labai didelių skirtumų tarp kainų. Žinoma, viskas priklauso nuo automobilio. Kainos Anglijoje kažkiek mažesnės, tačiau tikrai ne tiek, kad sėsti į tą prabangią mašiną ir prisiimti visus su tuo automobiliu susijusius nepatogumus. Kita vertus, o gal liaudis ir norės pigiau pasirodyti prieš kitus“, – šypsosi V. Naujanis.
Lauks reakcijos
Naudotų automobilių pardavimo įmonės „BRC Auto“ Kauno padalinio vadovas Vaidas Sarapinas pokyčių laukia atsargiai, bet su šokiu tokiu skepsiu.
„Aš labai abejoju, ar bus labai didelis susidomėjimas. Sunku nuspėti, kokia bus situacija. Labai ilgą laiką dešiniavairiai automobiliai buvo draudžiami, todėl sunku nuspėti, kaip į tai sureaguos lietuvaičiai“, – sako V. Sarapinas.
Specialistas taip pat sutinka, kad lietuviai pirmenybę teikia tik puikios būklės automobiliams, tad sunku prognozuoti, kokia bus jų reakcija į dešiniavairius.
Didelių pokyčių nesitiki
Naudotų transporto priemonių pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys įsitikinęs, kad nauja įstatymo redakcija Lietuvos rinkos neįtakos.
„Klausimas, ar išvis bus verta perdirbinėti automobilius. Dešiniavairių automobilių, nepriklausomai nuo to, ar jie bus pritaikyti vairavimui Lietuvoje ar ne, vertė visada bus mažesnė, bet didelės ekonominės naudos iš to neturėtų būti. Galima grubiai paskaičiuoti, jei automobilis kainuoja 30 tūkst. Eur, o Didžiojoje Britanijoje 25 tūkst. Eur, tai ar apsimokės investuoti dar pora tūkstančių į automobilio perdarymą. Manau, kad skirtumas taps nereikšmingas.
Kitas dalykas, kaip tokį automobilį po 3 m. naudojimo parduoti? Niekas nenorės pirkti, nes tai nėra patogus vairavimas ir už tą patį automobilį gausi kur kas mažiau. Ką jau kalbėti apie jo saugumą. Turime tą patį Rusijos pavyzdį, kur labai daug avarijų įvyksta dėl dešinėje pusėje sumontuoto vairo“, – sako V. Baršys.
Anot Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktoriaus, griežtesni reikalavimai eksploatuoti tokią transporto priemonę yra nustatyti ne vien dėl saugumo didinimo.
„Tie reikalavimai, mano manymu, yra specialiai padaryti ir ne tik, kad padidintų saugumą, tačiau ir tam, kad nebūtų taip lengva pereiti į rinką. Manyčiau, tai bus pavieniai atvejai, kurie rinkos Lietuvoje neįtakos. Galbūt įdomesni sportiniai automobiliai, vežami iš Japonijos, arba visureigiai išvažiuoti į gamtą ar ūkinėms reikmėms“, – prognozuoja V. Baršys.