Teigiama įtaka saugiam vairavimui
Pirmieji oro kondicionieriai automobiliuose atsirado dar praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje, o išpopuliarėjo septintajame. Tiesa, tokiu komfortu galėjo mėgautis aukso amžių išgyvenusių Jungtinių Amerikos Valstijų vairuotojai, važinėję milžiniškomis kelių baržomis su gausybe įrangos.
Tačiau neilgai trukus JAV nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos (NTHS) tyrimai parodė, kad tokios sistemos kaip oro kondicionierius suteikia ne tik komfortą, bet ir užtikrina saugumą keliuose. Jų tyrimo išvadose buvo teigiama, jog karštis ir drėgnas oras vargina vairuotoją, dėl to sumažėja jo koncentracija, reakcija ir jis gali tapti mieguistas. Kondicionierius vasarą vairuotojui neleidžia perkaisti, dėl to vėsesniame automobilyje jis vairuos saugiau, greičiau reaguos į eismo situacijos pokyčius.
Gamintojai vystė technologijas, atsirado vienos, dviejų, netgi trijų ir keturių zonų automatinės klimato kontrolės sistemos, leidžiančios kiekvienam keleiviui oro temperatūrą susireguliuoti pagal save.
Toliau pradėtos tobulinti sėdynės. Vietoje plačių suolų, iš kurių posūkyje galima tiesiog iškristi, gamintojai suformavo sėdynes pagal žmogaus kūną, kad jos tvirtai prilaikytų iš šonų, taip pat – nevargintų nugaros, nes nepatogiai besijaučiantis žmogus negali tinkamai susikoncentruoti į vairavimą.
Vokietijoje yra nepriklausomus medikus vienijanti Sveikos nugaros asociacija (vok. Aktion Gesunder Rücken, AGR), kuri sertifikuoja ir automobilių sėdynes. Jų ženklelį išvysite ant daugelio geresnio komplektavimo vokiškų automobilių sėdynių.
Naujausia mada – geras oras
Dabar gamintojai eina dar toliau, kalbant apie gerovę automobilio salone. „Mercedes-Benz“ sukūrė ligoninės operacinių standartą atitinkančią oro filtravimo sistemą. Sakoma, kad ji gali išvalyti visas kietąsias daleles, azoto oksidus, sieros dioksidus ir kitus nemalonius kvapus, kurie iš oro patenka į mašinos vidų.
Tokius rezultatus vokiečių inžinieriai pasiekė gana paprastu būdu. Tiesiog į transporto priemonę įmontavo HEPA filtrą. Jį pavyko sutalpinti dėl gerokai mažiau vietos po priekiniu gaubtu užimančios elektros pavaros.
Neatsilieka ir vidutinės klasės pionieriai. „Hyundai“ dabar savo automobiliuose montuoja naują išmanią oro kondicionavimo sistemą. Pirmiausia ji išdžiovina perteklinį kondensatą ant oro kondicionieriaus garintuvo ir taip slopina pelėsio augimą, kuris gali imti skleisti nemalonų kvapą salone.
Sistemoje esantis kietųjų dalelių indikatorius realiuoju laiku matuoja oro kokybę automobilyje. Jei kietųjų dalelių per daug – sistema automatiškai pradeda vėdinti saloną ir mažinti drėgmę. Jeigu oro kokybė negerėja, „Hyundai“ nurodo vairuotojui, kad atėjo laikas pakeisti salono ir kondicionieriaus filtrus arba išvalyti sėdynes bei kilimėlius.
„Aš turiu pažįstamų, kenčiančių nuo mikrobų fobijos: jie labai jautriai reaguoja į švarą, tad dar ir dabar vaikšto su kaukėmis. Taigi pasaulyje tikrai yra nemažai žmonių, kuriems salono filtravimo prietaisai ir kitos tokios technologijos renkantis automobilį yra svarbios.
Gamintojai į tai reaguoja ir diegia tas sistemas. Aišku, vieniems tai gal visai nesvarbu, jie ir toliau lapnos dešrainius vairą pomidorų padažu terliodami ir jiems tai netrukdys, o kitiems šios sistemos suteiks komforto“, – komentuoja žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
Automobilyje – dezinfekcijos skyrelis
Rinkoje yra švaresnių ir saugesnių automobilių poreikis, tad gamintojai nuolat sugalvoja ką nors naujo. Naujausias išradimas – į „Hyundai Santa Fe“ SUV modelį montuojama ultravioletinių C kategorijos spindulių sterilizavimo dėtuvė.
UV-C sterilizacijos dėtuvė montuojama virš keleivio pusėje esančios pagrindinės daiktadėžės. Čia sudėtą smulkų turtą apšvitina C kategorijos ultravioletiniai spinduliai: jie išnaikina įvairias ant daiktų nusėdusias bakterijas ir netgi virusus. Dezinfekavimas ultravioletiniais spinduliais jau kurį laiką yra naudojamas medicinoje.
Jis ne tik veiksmingas, bet ir nepalieka jokių chemikalų ir žmogui pavojingų medžiagų ant daiktų. Aišku, UV-C spinduliai kenksmingi žmogaus akims ir odai, jais turi būti apšvitintas tik daiktas. Dėl to „Hyundai“ šią technologiją sumontavo specialioje uždaromoje dėtuvėje.
Į ją galima dėti pinigines, raktus ar išmaniuosius telefonus. Kaip rodo tyrimai, šie daiktai gali surinkti 10 kartų daugiau bakterijų negu viešojo tualeto unitazai. Žmonės nuolat liečiasi prie bakterijų, mūsų rankų pirštai jas renka. Nors jas plauname dažnai, vis vien tarp plovimų pasičiumpame telefoną ir visos per dieną surinktos bakterijos patenka ant ekrano, nugarėlės, o telefonus žmonės dezinfekuoja retai.
„Šiuolaikiniai automobiliai yra tiek ištobulėję, kad mechaniškai jau nebėra ką naujo kurti. Rimtų inovacijų mechaninėje dalyje jau seniai nematėme, mašinos tiesiog tampa komfortiškesnės, geriau vairuojamos, tačiau jokių revoliucijų nevyksta. Panašu, kad dar ilgai bus taip, kaip yra.
Tačiau dabar žmonėms nelabai ir reikia kitokio važiavimo, kai jis toks geras. Šiuo metu aktualesnės technologijos, tad gamintojai į jas investuoja. Į geresnius ekranus, programinę įrangą ir tas technologijas, kurios užtikrintų saugumą bei patogumą kasdien vairuojant“, – kodėl šiandieniniame automobilių pasaulyje daugiausia inovacijų yra technologijų, o ne mechanikos srityje, paaiškina V. Milius.