Bene ryškiausia pastarojo dešimtmečio tendencija – skaitmeninio ryšio technologijų skverbimasis į automobilius. Ištobulintos ir gerokai atpigusios sistemos pavertė transporto priemones nuolat prie interneto prijungtais įrenginiais, kurie ne tik pristato iš taško A į tašką B, bet dar ir leidžia naudotis gausybe su vairavimu tiesiogiai nesusijusių funkcijų. Visa tai – šiuolaikinės visuomenės poreikių atspindys: laiko katastrofiškai trūksta, tad kiekvienas buities palengvinimas pasitinkamas išskėstomis rankomis.

Pietų Korėjos pramonės milžinas „Hyundai“ neseniai įvardijo penkias svarbiausias arba didžiausią proveržį lemiančias šiuolaikiniuose automobiliuose naudojamas skaitmenines technologijas. Kurios iš jų yra svarbiausios Lietuvos vairuotojams?

Iškėlė penkias aktualiausias technologijas

Pirmoji – navigacijos sistema, perduodanti realiu laiku aktualią informaciją. Skirtingi gamintojai gali taikyti įvairius sprendimus. Dalis jų naudoja skaitmeninių paslaugų lyderių, kaip antai „Google“ ar „TomTom“, produktus, tačiau visų jų veikimo principas panašus.

Pavyzdžiui, „Hyundai“ automobiliuose naudojama IT debesijos pagrindu veikianti navigacijos sistema, kuri surenka realiuoju laiku pateikiamus eismo duomenis. Tai reiškia, kad vairuotojas gali tuojau pat gauti įspėjimus apie susidariusias spūstis ir perplanuoti kelionę kitu maršrutu.

Automobilio saugumo sistemos

Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio teigimu, turbūt sunku ginčytis dėl to, kad tai yra viena naudingiausių technologijų šių dienų vairuotojui Lietuvoje.

„Sakyčiau, kad važiuojant svarbiausia realiuoju laiku gauti duomenis apie eismo sąlygas ir spūstis, suvokti, kiek užtruksi ir pan. Kartais visiškai lygioje vietoje, tiesiog iš anksto nepasitikrinus informacijos apie situaciją keliuose, galima strigti ir sugaišti dvigubai ilgiau, nei būni numatęs“, – vertina automobilių specialistas.

Būtent ši sritis aktuali kiekvienam vairuotojui. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad visi, kurie kas rytą vežioja vaikus po įvairias mokymo įstaigas ir keliauja į darbus, puikiai suvokia šios priemonės svarbą ir žino, kiek nervų gali kainuoti klaidingi pasirinkimai, kai nevalia pavėluoti.

„Kitas aspektas – besikeičiančios oro sąlygos. Vos tik palyja, tai kažkas kažkur susigrūda ir sulėtėja eismas, tai kažkur įvyksta avarija, ir valanda laiko – šuniui ant uodegos. Tuomet šios sistemos perspėja vairuotojus nevažiuoti ten, kur eismo sąlygos blogiausios, pasiūlo alternatyvius maršrutus ir dar paskaičiuoja, kiek laiko juose užtruksite. Tai tiesiog labai praktiška paslauga“, – įsitikinęs M. Buzelis.

Patogiau vartotojams

Antroji „Hyundai“ nurodyta technologija – informacija apie navigacijos aptinkamus objektus. Anksčiau navigacijos sistemose būdavo išskiriami tik tokie lankytini objektai, kaip muziejai, įspūdingos gamtos vietos ar architektūrinės įžymybės, o dabar dažno automobilio savininkai gali gauti platesnio spektro informaciją. Pavyzdžiui, apie pakeliui esančias parduotuves, mėgstamo maisto restoranus ar reikalingas paslaugas.

Automobilių technologijos

Trečioji technologija taip pat susijusi su navigacijos sistemomis, tik yra skirta elektrifikuotų automobilių naudotojams. Tai – elektromobilių kelionių planavimo sistemos, kurios numato optimalias vietas papildyti energijos atsargas suplanuotame maršrute.

Be to, realiojo laiko duomenis naudojančios sistemos padeda gerokai sumažinti elektromobilių vairuotojų nerimą, ar pakaks energijos norimam atstumui įveikti. Vis dėlto M. Buzelis mato kiek mažesnę šios technologijos reikšmę mūsų regione.

„Elektromobilių planuoklis skamba viliojančiai, manau, jog tai geras dalykas, bet žmonių, kuriems jo reikia, yra santykinai mažai. Tad ši technologija reikalinga tik tikriems entuziastams“, – svarsto specialistas.

Ketvirtasis technologinis proveržis, prie kurio tobulinimo itin daug prisidėjo ir patys korėjiečiai, yra skaitmeninis automobilio raktas. Transporto gamintojai pamažu atsisako fizinių raktų ir pasitelkia telefonuose diegiamus jų atitikmenis. Pavyzdžiui, „Hyundai Ioniq 5“ ar „Tucson“ modelius galima atrakinti ir užvesti prie jų priartėjus, be to, skaitmeninė forma suteikia daugiau lankstumo – raktu gali dalintis šeimos nariai net ir per atstumą.

O kas toliau?

Kur link toliau krypsta gamintojų dėmesys, gerai iliustruoja kitas minėtojo „Hyundai“ pavyzdys. Bendrovės „Connected Mobility“ platformoje, nuolatinio ryšio paslaugos toliau vystomos plėtojant individualizuotus paketus ir naujas funkcijas, kaip antai integruoto mokėjimo automobilyje galimybę, tobulesnį įrangos atnaujinimą belaidžiu būdu ar integruotas srautinio muzikos perdavimo paslaugas.

Automobilių technologijos

Kitaip tariant, sparčiausiai tobulinamos tos paslaugos, kuriomis vartotojai mielai kasdien naudojasi ir ne automobilyje. Dėl šio žingsnio suabejoti neleidžia statistika: „Statistos“ duomenimis, visame pasaulyje srautines muzikos paslaugas prenumeruoja daugiau nei 616 mln. vartotojų, o skaitmeninių piniginių vartotojų skaičius artėja prie pusės planetos populiacijos.

Todėl penktąja proveržio technologija „Hyundai“ laiko automobiliuose integruotus elektroninės komercijos sprendimus. Štai korėjiečiai 2025-aisiais „Bluelink“ internetinėje parduotuvėje leis vairuotojams rinktis vieną iš trijų paslaugų paketų, kurie atitiks jų vairavimo stilių bei poreikius. Atitinkamai jiems bus užtikrinamos galimybės šiose parduotuvėse individualizuoti savo automobilius pagal poreikį ir nuolatos gauti norimas integruotas paslaugas.

M. Buzelis sako, kad jam patiko JAV technologijų milžinės „Apple“ vizija. Amerikiečių specialistai mano, kad ateityje, visuotinai paplitus „CarPlay“ aplinkai, į bet kurį automobilį įsėdęs vairuotojas galės džiaugtis visais šios paslaugos privalumais.

„Kad ir koks bus automobilis, galėsime valdyti ne tik paties „Apple“, bet ir automobilio funkcijas. Tuomet visiškai nesvarbu, į kokią mašiną įsėsti, kondicionierius, radijas ar kitos funkcijos visuomet bus valdomos vienodai“, – galimą ateities variantą atskleidžia pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją