Matas Buzelis, transporto prekybos platformos internete Autoplius.lt komunikacijos vadovas, įsitikinęs, kad pokyčių dėl atsiradusio mokesčio nepajuto naujų automobilių pirkėjai. Pagal gegužės mėnesio statistiką maždaug kas antro naujo automobilio, užregistruoto Lietuvoje, anglies dvideginio (CO₂) emisija viršijo 130 g/km ribą. Būtent nuo jos tenka mokėti registracijos mokestį.
„Naujų automobilių, registruojamų Lietuvoje, CO₂ emisijos vidurkis siekia viso labo 133 g/km. Tad papildomai susimokėti turi išties nedaug vairuotojų, o kai kurie, matyt, to mokesčio nė nepajunta, mat perkant automobilį lizingu įmoka gali būti išskaidyta per visą išsimokėjimo periodą“, – svarstė ekspertas.
Pavyzdžiui, daugelis vidutinės klasės ir prabangių sedanų sukasi ties šia riba – apie 200 AG pasiekiančių modelių su dyzeliniais varikliais: BMW 320d, „Peugeot 508“, „Volkswagen Passat“ ir kitų anglies dioksido emisija siekia apie 120–130 g/km. Tačiau mažieji modeliai statistiką gerokai keičia – tokių kaip „Citroën C3“, „Peugeot 208“ ar „Volkswagen Polo“ emisijos su kai kuriais varikliais nesiekia nė 100 g/km.
Antra vertus, žvilgtelėjus į Lietuvą įvežamus naudotus automobilius matyti kitokios tendencijos. CO₂ emisijų vidurkis siekia 164 g/km, tad vidutiniškai registruojant naudotą benzininį automobilį reikėtų sumokėti 60 eurų, dyzelinį – 120 eurų.
Sumokama už prabangą ir variklio tūrį
Anot automobilių rinkos eksperto, papildomai sumokėti registruojant įsigytus naujus pirkinius „Regitroje“ tenka tiems, kurie perka išskirtinius arba itin prabangius automobilius, taip pat ir pasirinkusiems didesnio darbinio tūrio variklius.
Pavyzdžiui, „Lamborghini Huracan“ turi 5,2 l darbinio tūrio benzininį variklį, kurio CO₂ emisijos siekia 332 g/km. Tokį automobilį registruojant, be kitų mokesčių, papildomai reikėtų sumokėti ir 270 eurų. Tiek pat sumokėtų ir „Maserati Quattroporte GTS“ savininkas, nors šio modelio emisija yra didesnė, mat 270 eurų – maksimalus mokestis už benzininius automobilius.
Tačiau modelių, už kuriuos teks sumokėti, nebūtina ieškoti labai toli. Pavyzdžiui, 2 l darbinio tūrio 272 AG galios benzininio variklio „Volkswagen Passat“ sedanas naujam savininkui papildomai kainuos 45 eurus. Perkamas naujas „BMW X5 xDrive 40i“ su 3 l darbinio tūrio varikliu, atsižvelgiant į įrangą, turi 193–200 g/km CO₂ emisijas, tad „Regitroje“ tektų papildomai sumokėti 105 eurus. Lietuvoje registruojant 3 l darbinio tūrio dyzelinio 286 AG variklio „Volkswagen Touareg“ naujam jo savininkui atsieitų 180 eurų, mat šio modelio CO₂ emisijos siekia 182 g/km.
Kita vertus, galia kartais puikiai dera su ekologija – hibridinio 300 AG pasiekiančio keturiais ratais varomo „Peugeot 3008 Hybrid4“ savininkui automobilio taršos mokesčio nebūtų, mat jo anglies dioksido emisijos tesiekia 29–32 g/km. Bene visi įkraunami hibridiniai („plug-in“) automobiliai Lietuvoje esančio registracijos mokesčio išvengs, nes gali didelį atstumą įveikti vien elektra.
Privalumas – nauji varikliai
Pasak M. Buzelio, anglies dvideginio emisijos priklauso nuo automobilio įrangos, varančiųjų ratų skaičiaus, kitų dalykų. Visiškai tikėtina, kad tas pats modelis, pavyzdžiui, su dviem ir keturiais varančiaisiais ratais, naujam savininkui kainuos skirtingai.
Vis dėlto akivaizdus naujų automobilių privalumas – šviežiausios technologijos, grįstos griežtais aplinkosauginiais reikalavimais. Anot eksperto, prieš kelerius metus prasidėjusi variklių darbinio tūrio mažinimo banga lėmė tai, kad dabar mažatūriai motorai, apginkluoti turbokompresoriais, yra gerokai efektyvesni, o jų CO₂ emisijos yra tokios mažos, kad apie registracijos mokestį jų savininkai gali nė negalvoti.
Pavyzdžiui, į perkamiausių naujų automobilių sąrašą Lietuvoje patenkantis „Dacia Sandero“, nepaisant variklio (1,5 l dyzelinio ar 1 l benzininio arba varomo dujomis), nesiekia ribos, nuo kurios pradedamas skaičiuoti registracijos mokestis. Kaip ir miesto visureigis „Peugeot 2008“, neatsižvelgiant į jo variklį (benzininį ar dyzelinį).
Ir nedidelės emisijos yra nebūtinai mažų automobilių privalumas. Pažangios technologijos lemia, kad net ir dyzelinu varomi didesni automobiliai nepasiekia ribos, nuo kurios pradedamas skaičiuoti mokestis. Pavyzdžiui, 2 l darbinio tūrio „BlueHDI“ variklį turintis „Citroën C5 Aircross“ modelis į aplinką išmeta iki 126 g/km CO₂. Leistinos ribos neviršija ir didysis „Citroën“ markės vienatūris 2 l dyzelinio variklio „Grand C4 Spacetourer“ – 123 g/km.
Pajus komercinių pirkėjai
Anot M. Buzelio, naują registracijos mokestį neabejotinai pajus verslas, kurio automobilių parką sudaro furgonai, taip pat ir pikapų pirkėjai, mat šie automobiliai įprastai apginkluoti didesnio darbinio tūrio varikliais, be to, dauguma jų varomi dyzelinu.
Vis dėlto ir čia atidumas gali padėti sutaupyti, mat aplinkosauginių reikalavimų saistomi gamintojai jau ir į komercinės paskirties automobilius montuoja santykinai nedidelio darbinio tūrio efektyvius, tačiau palyginti nedaug į aplinką anglies dvideginio išmetančius variklius.
Pavyzdžiui, 1,6 l darbinio tūrio dyzelinį 95 AG variklį turinčio „Peugeot Traveller Compact“ registracijos liudijime įrašyta CO₂ reikšmė siekia 135 g/km, tad už tokį automobilį teks susimokėti 30 eurų registracijos mokestį. Išvaizda ir parametrais panašus „Ford Transit Custom“, kaip skelbia gamintojo atstovai, į aplinką gali išmesti 172 g/km CO₂, tad registruojant tokį modelį tektų papildomai sumokėti 150 eurų.
Kur rasti CO₂ reikšmę
Naujasis mokestis apskaičiuojamas pagal degalų rūšį ir variklio į aplinką išmetamą anglies dvideginio kiekį ir sumokamas tada, kai automobilis užregistruojamas Lietuvoje.
Skaičiuoti mokestis pradedamas tuomet, kai automobilio CO₂ emisija siekia 131 g/km ir daugiau. Didžiausia dyzelinio automobilio mokesčio riba siekia 540 eurų, benzininio – 270 eurų.
Registruojamo automobilio CO₂ emisija nurodoma registracijos liudijimo V7 skiltyje.