Lenkijos ūkio ministerija pabrėžė, kad tai – didžiausia pastarojo dešimtmečio investicija Europoje.
Koncernas investuos į gamyklą beveik 1 mlrd. eurų, dar 110 ha plote bus steigiamas motorizacinis klasteris. Skaičiuojama, kad „Volkswagen“ investicija visos Lenkijos mastu gali užtikrinti 10 tūkst. darbo vietų autoversle. Dėl užsienio investicijų į šią pramonės sritį Lenkija po keleto metų turi galimybę tapti didžiausia automobilių gamintoja Europoje. Specialioji ekonominė zona „Invest Park“, užimanti 2 600 ha, yra didžiausia specialioji ekonominė zona Lenkijoje ir ketvirta Europoje. Jau iki šiol joje sukurta daugiau kaip 36,5 tūkst. darbo vietų, o investicijos viršija 4 mlrd. eurų.
Paviešinti vyriausybę kompromituojantys įrašai
Ar Lenkijos laukia premjero Donaldo Tusko vyriausybės atsistatydinimas ir priešlaikiniai parlamento rinkimai? Šis klausimas kaip Damoklo kardas praėjusį savaitgalį pakibo virš antrą kadenciją valdančios D. Tusko vyriausybės, kai populiarus lenkų savaitraštis ėmėsi skelbti į jo rankas patekusius valdžios elitą kompromituojančius įtakingų politikų pokalbių įrašus, slapta užfiksuotus viename iš politikų ir verslininkų pamėgtų Varšuvos restoranų.
Įrašuose – akivaizdūs politinės korupcijos pavyzdžiai. Vienas jų – pernai vasarą vykusios vidaus reikalų ministro Bartłomiejaus Sienkiewicziaus derybos su Lenkijos nacionalinio banko pirmininku Mareku Belka dėl banko paramos šalies biudžetui gelbstint valdančiąją partiją nuo rinkimų pralaimėjimo perspektyvos. Už tai konstituciškai apolitiškos institucijos vadovas reikalavo pakeisti dabar jau buvusį finansų ministrą Jaceką Rostowskį ir sustiprinti nacionalinio banko kompetencijas.
Nors kilo pasipiktinimas, D. Tuskas neatšaukė akivaizdžiai susikompromitavusio ministro ir atmetė opozicijos raginimus atsistatydinti. Jis pareiškė, kad nepasiduos mėginimams neteisėtais įrašais destabilizuoti valstybės. Didžiausia mįslė, kurią šiuo metu stengiasi išsiaiškinti specialiosios tarnybos, kas yra tų slaptų įrašų autoriai ir kodėl jie paviešinti būtent dabar. Tarp hipotezių yra ir tokia, kad tai gali būti Rusijos slaptųjų tarnybų darbas.
Rusija bando perimti chemijos koncerną
Lenkų nerimą sukėlė praėjusios savaitės vertybinių popierių biržos pranešimas, kad rusų kompanija „Akron“ toliau superka Lenkijos chemijos koncerno „Grupa Azoty“ akcijas ir jau valdo per 20 proc. lenkų įmonės kapitalo. Turimas akcijų skaičius jau suteikia „Akron“ galimybę turėti savo atstovą įmonės stebėtojų taryboje. Taigi ir galimybę gauti tiesioginę informaciją apie svarbios lenkų ūkiui įmonės veiklą ir strateginius planus.
Lenkijos iždo ministerija ramina, kad pagrindinis „Grupa Azoty“ akcininkas yra valstybės iždas, kontroliuojantis 33 proc. akcijų, ir strateginės šalies ūkio įmonės statusą užtikrina atitinkami įrašai statute. Tačiau faktą komentuojantys lenkų analitikai įžvelgia pavojų, kad rusai gali ne tik perimti Lenkijos trąšų gamybos pramonę, bet ir, pasinaudodami tuo, kad „Grupa Azoty“ sunaudoja penktadalį visų Lenkijos suvartojamų dujų, gali diktuoti dujų importo kryptį.
Prieš dvejetą metų bendrovė „Akron“ jau bandė įsigyti „Grupa Azoty“ kontrolinį akcijų paketą ir prisijungti šią įmonę. Bet Lenkijos vyriausybė ją apgynė konsoliduodama su įmone Pulavuose į vieną stiprią grupę. Lenkijos chemijos koncernas šiuo metu yra antras pagal dydį Europos Sąjungoje trąšų ir poliamidų gamintojas.
Lenkija – patraukliausia investicijų vieta
Tarptautinė verslo konsultacijų bendrovė EY paskelbė Europos investicinio patrauklumo tyrimo rezultatus. 800 tarptautinių korporacijų aukšto rango vadybininkų Lenkiją pripažino geriausia investicijų vieta Vidurio ir Rytų Europoje. Kaip patraukliausią investicijoms šalį nurodė 31 proc. apklaustųjų, antrą vietą užėmė Čekija, trečią – Rumunija.
Pasak žiniasklaidai tyrimą pristačiusio Jaceko Kędzioro, užsienio investuotojus į Lenkiją traukia šalies ekonominis ir politinis stabilumas, vidaus rinkos dydis ir geografinė padėtis. Tyrimo autoriai suskaičiavo, kad pernai Lenkija pritraukė 107 naujas investicijas ir užėmė dešimtą vietą Europoje. Pagal naujų darbo vietų skaičių ji buvo trečia po Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos. 2013 m. dėl užsienio investicijų darbą gavo 14 tūkst. asmenų (6 proc. daugiau negu 2012 m.).