Lenktynių laimėtojų - „Soul – Aukščiausia Pavara“ Gintaro Kaukėno ir Karolio Judzentavičiaus ekipažo – vardai neabejotinai papildys šio ateities transporto istoriją.
„Mūsų pergalę lėmė gerai pasirinkta lenktynių taktika bei strategija ir, žinoma, automobilio techninės galimybės, leidusios per trumpiausią laiką „pasiimti“ būtent tiek energijos, kurios užtektų finišui Palangoje pasiekti“, - dar karštais įspūdžiais po lenktynių dalijosi G. Kaukėnas. – Visą 337 kilometrų maršrutą Vilnius-Palanga įveikėme vidutiniu 70 km/val. greičiu, didžiausias mūsų greitis buvo 111 km/val., o baterijų įkrovimas užtruko valandą“.
Elektromobilių pirmųjų lenktynių laimėtojai G. Kaukėnas su K. Judzentavičiumi visą distanciją nuvažiavo per 5 val. 27 min. 41 sek. Tačiau paskutinis finišą kirtęs ekipažas kelionėje užtruko bemaž dvigubai ilgiau.
Ko reikia, kad kelionė būtų tokia greita, o netolimoje ateityje galbūt net greitesnė, nei važiavo nugalėtojai? Ką būtina nuveikti, kad neabejotinai ateities transporto priemonė – elektromobilis – taptų visateise Lietuvos keliuose ir miestų gatvėse? Tokia, kaip dabar keturi ratai, varomi benzininio ar dyzelinio jėgos agregato?
Šie ir panašūs klausimai buvo gvildenami po lenktynių surengtoje konferencijoje, kurioje savo mintimis bei prognozėmis pasidalijo šių unikalių varžybų dalyviai, jų sumanytojai ir organizatoriai bei Kauno Technologijos universiteto mokslininkai.
„Kai žurnalo „TopGear Lietuva“ redakcijoje gimė mintis surengti pirmąsias šalyje elektromobilių lenktynes, buvau bene aršiausias tokio sumanymo priešininkas. Maniau, kad kelyje užtruksime keliolika valandų ar net porą dienų. Dabar galiu atvirai pasakyti – džiaugiuosi, kad klydau, - elektromobilių pirmųjų lenktynių idėją prisiminė šio žurnalo vyriausiasis redaktorius K. Judzentavičius. - Džiugu, kad šiuo renginiu pavyko įrodyti, jog elektromobiliais jau dabar įmanoma keliauti ne tik mieste, bet ir už jo ribų. Tikiuosi, kad jau netolimoje ateityje, išplėtus greitųjų įkrovos stotelių infrastruktūrą, galėsime tyliai, pigiai ir ekologiškai važinėti po visą Lietuvą.“
„Ar vien tik išplėtota greitųjų įkrovos stotelių infrastruktūra šalyje lems puikias elektromobilių perspektyvas?“, – tokiu klausimu „Autoeventus“ vadovas Darius Grinbergas bandė sukonkretinti diskusiją.
„Ne vien, – oponavo elektromobilių pirmųjų lenktynių antrosios vietos laimėtojas, bendrovės „Nissan Nordic Europe Oy“ komunikacijos Baltijos šalims vadovas Mindaugas Plukys. – Visų pirma vairuotoją turi patraukti patogus, šiuolaikiškas, manevringas, saugus, kupinas priešakinių technologijų ir, svarbiausia, gerokai pigesnis nei dabar, elektromobilis“.
Konferencijos dalyviai neprieštaravo. Nebus gero, patrauklaus bei įperkamo elektromobilio, nereikės ir įkrovimo stotelių. „Nissan“ gamintojai šiuo atžvilgiu gali būti laikomi pirmeiviais, nes jų „Leaf“ nuo konvejerių rieda jau keletą metų. Šiandien tai populiariausias elektromobilis istorijoje – visame pasaulyje parduota daugiau nei 160 000 „Leaf“ elektromobilių, iš jų Europoje – daugiau nei 31 000. Lietuvoje pirkėjai jau domisi ir „Kia Soul EV“ bei „Volkswagen e-up!“ elektromobiliais, net penki „BMW i3“ papildė trumpalaikės automobilių nuomos „CityBee“ parką.
Įvertinus „Nissan Leaf“ automobiliuose įdiegtos „CarWings“ telemetrinės sistemos užfiksuotus realius duomenis, suskaičiuota, kad Europos vairuotojai šiais elektromobiliais visiškai neteršdami aplinkos per savaitę vidutiniškai nuvažiuoja 319 km., o pagal tos pačios sistemos duomenis „Leaf“ visame pasaulyje jau yra nuriedėjęs daugiau nei 1 mlrd. kilometrų. Tai didžiausias nuvažiuotas atstumas per visą elektromobilių istoriją.
Tai daugiau nei įtikinamas pavyzdys. Beje, jų esama ir gerokai arčiau. Estijoje, Tartu miesto taksi kompanijos elektromobiliai jau perkopė milijono kilometrų ribą, o į miesto aplinką neišmestas nei vienas gramas teršalų.
Tai kodėl atsilieka Lietuva? Absoliuti konferencijos dalyvių dauguma pastebėjo ir įvertino tam tikras Susisiekimo ministerijos pastangas (ypač – pastaruoju metu) ir piršo mintį, jog norint šią problemą spręsti kuo skubiau, būtina jos sprendimą perduoti į „vienas rankas“. Kokias? Variantų gali būti daugybė. Galbūt toje pačioje Susisiekimo ministerijoje sukurti specialią grupę, kuri telktų geriausius šios srities specialistus, generuotų idėjas ir teiktų būdus spręsti visiems su elektromobilių plėtra susijusiems klausimams?
Nemaža dalis konferencijos dalyvių teigė, jog elektromobilių rastųsi daugiau, jei nusprendę įsigyti juos justų didesnę valstybės paramą, nes parkavimo ir kitos menkos lengvatos kol kas neatperka investicijų į palyginti aukštą šios transporto priemonės kainą.
„Ar nevertėtų bet pradžioje grąžinti PVM už įsigytą elektromobilį, kuris visiškai neteršia oro ir nekelia triukšmo? Juk švaresnis oras ir mus supanti aplinka – didelė investicija į žmogaus sveikatą, kaip žinia neturinčią piniginės išraiškos?“, – klausė šios konferencijos dalyviai ir, deja, neišgirdo atsakymo.
Konferencijoje dalyvavęs įkrovos tinklą Lietuvoje plėtojančios bendrovės „Elektromobiliai“ projektų vadovas Nerijus Rakauskas siūlė koncentruotis į tas problemas, kurių sprendimai priklauso nuo verslininkų bei elektromobilių entuziastų.
„Nė vienas elektromobilis nebūtų pasiekęs Palangos nepapildęs savo baterijų, todėl įkrovimo stotelės tebėra didžiausia problema, stabdanti šios transporto priemonės plėtrą“, - teigė jis.
Iš tiesų lenktynių dalyviai galėjo naudotis stacionariomis įkrovimo stotelėmis Vievyje, Elektrėnuose ir Kaune, tačiau nuo laikinosios sostinės iki didžiausio vasaros kurorto – juoda duobė. Čia pagalbos ranką ištiesė vienos didžiausių elektromobilių įkrovimo įrangą gaminančios prancūzų kompanijos DBT- CEV atstovai Lietuvoje - UAB „Dalasas“, kuri ir buvo įkurta spręsti analogiškus uždavinius.
„Dalaso“ ir UAB „Elektromobiliai“ specialistai Kryžkalnyje įrengė greitojo įkrovimo stotį „Universal Quick Charger“, turinčią nuolatinės srovės (DC) iki 50kW krovimo galimybę per CHAdeMO ir CCS jungtis bei kintamos srovės (AC) iki 43 kW krovimo galimybę per T2 jungtį, kuri ir tapo tikru išsigelbėjimu daugeliui šių lenktynių dalyvių.
Ši įranga gali įkrauti visus dabar parduodamus elektromobilius ir „PluginHybrid“ automobilius. Greito įkrovimo stotis per 30 min. užpildo 80 proc. baterijos talpumo.
„Talkininkai – gerai, tačiau jų pagalbos ne visada sulauksi“, - tikino elektromobilių pirmųjų lenktynių dalyviai. O elektromobilį juk būtina reguliariai įkrauti, o tada ir prasideda didžiausios problemos.
Kaip jau minėta, vienintelės jam tinkančios greitojo įkrovimo stotelės Lietuvoje kol kas yra tik Vievyje ir Elektrėnuose, kur išsekusias baterijas iki 80 proc. galima įkrauti greičiau nei per pusvalandį. Todėl nenuostabu, kad ši transporto priemonė – kol kas tikra miestietė. Čia kasdien važinėjant elektromobiliu įkrovimui naudojamas paprastas elektros lizdas.
Tačiau net Vilniuje prie Operos ir baleto teatro esančioje stotelėje, kaip pastebėjo KTU mokslininkai, ne visus elektromobilius galima įkrauti. Pavyzdžiui, neįmanoma papildyti BMW i3 baterijų, nes ši stotelė palaiko tik japoniškąjį „CHAdeMO“ standartą, o europietiškiems (BMW ir „Volkswagen“ ) elektromobiliams būtinas „Combo“ įkroviklis.
Taigi, problemų šiame fronte – dar per akis. Tačiau ar teko kam matyti kūdikį, itin tvirtai ir užtikrintai žengiantį pirmuosius žingsnius?