Ladoga. Žmonėms šis žodis kelia nevienodas asociacijas: vieniems ežero pavadinimas tėra nieko nesakantis daiktavardis, kitiems - civilizacijos nepaliestos Karelijos perlas. Tačiau visiems be išimties visureigių sporto entuziastams Ladoga sukelia adrenalino antplūdį. Būtent čia jau antrą dešimtmetį vyksta didžiausios ir sudėtingiausios pasaulyje bekelės varžybos.
Iš kokio molio drėbtas Ladogos nuotykis, gerai iliustruoja vienas skaičius: 15 km ilgio greičio ruožą lenktynių dalyviai kartais įveikia tik per dieną. Tai, kas vyksta trasoje, sunkoka pavadinti važiavimu. Pragariškai sunkus procesas labiau primena žemės perkėlimą iš visureigio priekio į galą ar bandymo horizontą prisitraukti hidrauline gerve. Laikas, kurį mašina praleidžia iki ausų panirusi į brastą ar pelkę, dažnai būna ilgesnis už tas akimirkas, kai finišo link slenkama sausuma. Akivaizdu, kad serijinės gamybos visureigiu įveikti tokių kliūčių neįmanoma net teoriškai. Todėl didžiausi šios lengvai beprotiškos sporto šakos entuziastai išleidžia kalnus pinigų neatpažįstamai perdirbdami savo techniką. Arba konstruodami visiškai originalius monstrus.
Tokį mūsų komanda aptiko sportinių automobilių ruošimo kalvėje „TRT-Shop". Vienas geriausių Lietuvos žiedinių lenktynių meistrų A. Dzikevičius, užsimojęs paragauti naujų lenktynių pasaulio patiekalų, bekelės varžyboms lipdo analogų neturintį ratuotį. Šiųmečiam pasirodymui Ladogoje visureigio paruošti nespėta, tad planuose lieka varžybos 2015-aisiais.
„Tai antras visureigis prototipas, kurį konstruoju per pastaruosius metus. Pirmą kūrėme naudodami kai kurias „Toyotos" kėbulo detales, o šio modelio rėmas suvirintas iš vamzdelių. Ir pakabos konstrukcija visiškai kitokia - pagaminta naudojant karinio „Volvo" sunkvežimio „Laplander" detales. Variklis nebe dyzelinis, o benzininis V8, transplantuotas iš „Corvette". Žodžiu, tai visiškai kito lygio automobilis", - rodydamas konstravimo epopėjos finišo tiesę pasiekusį automobilį komentavo Andžejus.
Prieš porą metų transporto inžinieriaus diplomu savo trofėjų kolekciją papildęs vaikinas „TRT-Evo" brėžinius, naudodamas specialias kompiuterines programas, sukūrė pats. Devynis kartus pamatavęs Andžejus, padedamas poros talkininkų, ėmėsi lankstyti vamzdžių fragmentus ir pamažu virinti juos į sudėtingai atrodančią laikančiąją konstrukciją. Nors prototipas iš pirmo žvilgsnio visiškai kiauras, sukomplektuoto visureigio masė turėtų siekti maždaug pusantros tonos.
„Tai neblogas rezultatas, nes rėmas, variklis ir transmisija palyginti lengvi. Daug sveria papildoma įranga - hidraulinės gervės, siurbliai, kompresoriai ir panašūs dalykai, be kurių sunkiausių ruožų įveikti nebūtų įmanoma. Kadangi sulaukti pagalbos iš šalies taip pat galima nebent teoriškai (Ladogos varžybose stojantys prie starto linijos privalo turėti maisto atsargų dviem dienoms), taupyti tokiems daiktams nėra kaip", - aiškino A. Dzikevičius.
Beje, profesionalūs bekelės varžyboms skirti agregatai kainuoja klaikiai brangiai. Preliminariais Andžejaus skaičiavimais, kovinė „TRT-Evo" ekipuotė verta mažiausiai 170 tūkst. litų. Visureigio ratus suks benzininis 420 AG „Corvette“ variklis.
Klausiamas, ar nėra pagundų pradėti mažaserijinę tokių monstrų gamybą, nagingasis „TopGear" herojus patikino, kad teoriškai įmanoma viskas. Pirmą savadarbį bekelės automobilį „TRT-Proto" Andžejus konstravo beveik metus ir, kai sėkmingai pasirodė varžybose Lietuvoje, sulaukė gausybės pasiūlymų mašiną parduoti. Vienam jų neatsispyręs pradėjo konstruoti gerokai patobulintą versiją. Trečias modelis neabejotinai galėtų gimti bent dukart greičiau - per 6-8 mėnesius.