Patikslinus Alternatyvių degalų įstatymą, tokių zonų įrengimas buvo nukeltas iki 2025 m. sausio 1 d. Be to, jos turi būti įrengtos tik didmiesčiuose, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. žmonių, kurortuose ir kurortinės teritorijos statusą turinčiose vietovėse.

Iš esmės tokių vietų šalyje nedaug – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestai. Galbūt dar Alytus, nes šių metų duomenimis, gyventojų skaičius yra perkopęs 50 tūkstančių ribą.

Kurortai – Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga bei kurortinėmis zonomis pripažinti Anykščiai, Trakai ir Zarasai.

Liko vos trys mėnesiai, tačiau kol kas neaišku, ar visi miestai suspės į numatytą terminą. Tiesa, šį kartą Susisiekimo ministerija jau yra parengusi rekomendacijas, kuriose savivaldybėms palikta itin daug autonomijos sprendžiant šį klausimą.

Kaunas parodė pavyzdį ir šių metų rugpjūtį įvedė sumažintos taršos zoną senamiestyje. Kaip nurodo įmonė „Parkavimas Kaune“, ši zona driekiasi prie Nemuno ir Neries santakos, Šv. Gertrūdos gatve (nuo Kauno pilies iki Gimnazijos gatvės), Gimnazijos gatve, Birštono gatve ir Karaliaus Mindaugo prospektu (nuo Birštono gatvės iki Aleksoto gatvės), išskyrus A. Mapu gatvę.

Įvažiuojančių automobilių numerius nuskaito 11 kamerų. Tiems, kurie neturi miesto valdžios išduotų leidimų, už pravažiavimą reikia susimokėti du eurus. Jie apima ir pirmos valandos mokestį už stovėjimą, jeigu šiomis gatvėmis nėra važiuojama tranzitu.