Lietuvoje naujų automobilių pardavimai laužo įprastines ekonomikos tiesas – skirtingai nuo blėstančių šalies bendrojo ūkio vystymosi tempų, šių metų tris ketvirčius lengvųjų asmeninių bei komercinės paskirties automobilių rinka stabiliai auga. Per palyginamąjį laikotarpį ji plėtėsi daugiau kaip 16 proc.
Kiek tvarios tokios augimo tendencijos, ir ko tikėtis artimiausioje ateityje?
Mėnesiniai pardavimų duomenys pateiktame grafike rodo, kad, išskyrus šių metų vasarį bei gegužę, Lietuvos naujų automobilių pardavimai išlaiko stabilų prieaugį, taigi, galima būtų daryti prielaidą, jog rinkoje nesijaučia neapibrėžtumo nuotaikų.
Kitaip atrodo atskirų gamintojų pasiekimai: jų sėkmė dažniausiai sietina su naujų modelių premjeromis ar ženklesniais jų atnaujinimais. Šių metų devynių mėnesių pardavimo rezultatais lengvųjų asmeninės paskirties automobilių segmente labiausiai džiaugiasi „Opel“ (+57 proc.), „Toyota“ (+29 proc.) bei „Nissan“ (+24 proc.) atstovai, kai kuriems naujų automobilių pardavėjams didžiulių pastangų dėka pavyko pardavimus padidinti netgi kartais („Mini“, „Citroen“).
„Premium“ segmente „iššovė“ „Lexus“ ženklo automobiliai (+43 proc.), nors vienetais jie vis dar gerokai atsilieka nuo garsiosios vokiškos trijulės: BMW, „Audi“ ir „Mercedes“.
Tampa tradicija, kad vis daugiau „Fiat“ markės lengvųjų automobilių pasirodo tik statistinių registracijos suvestinių aukščiausiose pozicijose, bet ne Lietuvos keliuose, vienok tokia situacija atspindi netipinę gamintojo politiką jos gaminamų automobilių perskirstymo tarp atskirų rinkų atžvilgiu.
Lengvųjų komercinių automobilių (N1 kategorijos) rinkoje raumenis demonstruoja kiti dalyviai. Šiais metais kol kas ryškiausiai ūgtelėjo „Citroen“ (+122 proc.), „Ford“ (+58 proc.), „Renault“ (+31 proc.). Tradiciniais rinkos lyderiais išlieka „Volkswagen“, „Renault“, „Fiat“ ir „Ford“ gamybos komerciniai automobiliai. Tik šiame segmente dėl mažesnio bendro skaičiaus ryškiau pasireiškia svyravimai tarp atskirų mėnesių pardavimų, kuomet į rinką patenka didesniais korporatyviniais sandoriais užsakytos transporto priemonės (šių metų sausio, liepos mėn. registracija).
Taigi, įvertindami atskiras aplinkybes bei besiklostančias tendencijas naujų lengvųjų automobilių rinkoje, manytume, jog esminių pokyčių artimiausiu metu neįvyks, „Dyzelgeito“ skandalas greičiausiai turės tik epizodinę įtaką atskiro gamintojo rezultatams, o metus džiaugdamiesi užbaigsime su prognozuojamu bendru 14-16 proc. prieaugiu, teigiama autoverslininkų asociacijos pranešime. Nes kuo daugiau naujų automobilių atsiras mūsų keliuose, tuo saugiau visi mes juose jausimės.