Metė kaltinimus draudikams: ir vairuotojai, ir automobilių servisai yra įkaitai

Lietuvoje draudimo kompanijos automobilių servisus vertina kaip vagis, o pastarieji mano, kad draudimo įmonės piktnaudžiauja savo stipriąja santykių puse – tokiu gana drastišku sakiniu draudimo ir remonto įmonių santykius vertina Lietuvos Automobilių kėbulų remonto įmonių asociacijos prezidentas Egidijus Miškeliūnas.

Tokią nuostatą vyras susidarė stebėdamas draudimo kompanijų veiklą ir šiuo metu Lietuvoje taikomą praktiką, kuomet draudikai kompensuoja savo klientams žalą, atsitikus eismo nelaimei kelyje.

E. Miškeliūnas teigia, kad draudimo įmonių vykdoma politika kai kuriais atvejais yra nuostolinga tiek jų klientams, tiek avarijose apgadintus automobilius taisantiems servisams.

Pasak E. Miškeliūno, blogybė yra kuomet klientas po eismo įvykio turi remontuoti savo automobilį draudimo įmonės nurodytame autoservise. Tokiais atvejais kenčia tiek automobilio savininkas, tiek kiti autoservisai.

„Draudimo pareiga atlyginti žalą, o ne reguliuoti, kur klientas turi remontuoti savo automobilį. Kai kurios draudimo įmonės turi sutartis su automobilių servisais, matyt, išsireikalauja tam tikrų palankių sąlygų ir įsipareigoja aprūpinti juos automobilių srautu. Šioje situacijoje draudėjas tampa įkaitu, kuriam sakoma, kad jis privalo automobilį vežti remontuoti būtent draudimo nurodytame servise. Tokiu būdu pažeidžiami kitų servisų interesai konkurencijos įstatymo pagrindu. Tuo pačiu ribojama draudėjo teisė rinktis paslaugos tiekėją“, – teigia E. Miškeliūnas.

Lietuvos Automobilių kėbulų remonto įmonių asociacijos prezidentas sako, kad šių procesų niekas nekontroliuoja. Lietuvos bankas, turintis prižiūrėti draudimo įmonių veiklą, rūpinasi tik finansinėmis ataskaitomis, o vartotojų apsauga santykiuose su draudimo bendrovėmis per daug nesirūpina.

Problemų nemato

DELFI kreipėsi į draudimo bendroves, prašydami pateikti savo įžvalgas šiuo klausimu. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad servisai su draudikais derina sąmatas prieš pradėdami ir atlikdami automobilio remontą, taip pat informuoja apie papildomus darbus, kurie paaiškėja jau remonto metu pastebėjus papildomus defektus.

„Tokiu būdu esame tikri, kad sąskaitos nėra išpučiamos, kad klientas nėra apgaudinėjamas, jam neatliekami pertekliniai, nereikalingi ar nebūtini darbai, kurie taip pat būtų įtraukti į sąskaitą. Pagal privalomąjį draudimą klientams nedraudžiame pasirinkti ir savo remonto įmonės, tačiau tokiu atveju sąmatos derinimas ir kiti formalumai krenta ant kliento pečių“, – teigia A. Žiukelis.

Lietuvos draudikų asociacija visiškai priešingai nei E. Miškeliūnas vertina draudimo bendrovių ir autoservisų bendradarbiavimą. Asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio teigimu, draudikų praktika rodo, kad klientai dažniausiai renkasi galimybę mokėti mažesnes įmokas ir pasitiki draudikų rekomenduojamais autoservisais. Todėl, jeigu klientas nusprendžia, kad įvykus draudžiamajam įvykiui transporto priemonę remontuos draudimo įmonės rekomenduojami servisai, draudimo įmonė užtikrina, kad jos partneriai tinkamai pasirūpins automobiliu.

„Tokie servisai yra lygiaverčiai draudimo bendrovės partneriai. Jie užtikrina aukštus klientų aptarnavimo standartus ir atliktiems remonto darbams teikia garantijas. Tokius pačius bendradarbiavimo principus draudimo įmonės taiko ir dirbdamos su kliento pasirinktomis automobilių remonto dirbtuvėmis.

Vis dėlto, atlygindama žalą draudimo įmonė vadovaujasi vidutiniais remonto paslaugų įkainiais rinkoje. Jeigu kliento pasirinkto autoserviso paslaugų kainos viršys vidutinius rinkos įkainius, klientui pageidaujant tvarkytis automobilį būtent šiame autoservise, jam gali tekti kainų skirtumą padengti savomis lėšomis“, – teigia A. Romanovskis.

Dėl kiekybės kenčia kokybė

Automobilių servisų tinklo „Flix-Auto“ Kauno padalinio vadovas Vytautas Paškauskas visgi įžvelgia ir neigiamą aspektą, kai draudimo įmonės turi sutartis su savo pasirinktais automobilių servisais. Automobilių remonto kaina tokiose servisuose dažniausiai yra mažesnė, nes draudimai aprūpina servisą automobiliais. Tuo pačiu dėl kiekybės kenčia kokybė.

„Darbas ten vyksta konvejeriu, mašinos remontuojamos greitai. Dėl to labai dažnai nukenčia darbų kokybė. Prisiima daug mašinų, tada negali stabdyti darbo. Kai kurie remonto procesai vyksta greičiau nei turėtų, atsiranda tikimybė, kad yra praleidžiami kai kurie trūkumai“, – teigia V. Paškauskas.

Tiesa, pašnekovas sako, kad, nors ir vadovauja su draudimo įmonėmis sutarties neturinčiam automobilių servisui, problemų dėl sąmatų derinimo su draudimo atstovais neturi. Pasak V. Paškausko, nuostolio dydis apskaičiuojamas specialiomis programomis, kuriose yra surašytos automobilių atstovybių surašyti detalių įkainiai, taip pat nustatyti ir preliminarūs darbų įkainiai. Draudimo bendrovės neturi pagrindo nemokėti žalos atlyginimo.

Kiek kitokį vaizdą susijusį su be sutarčių su draudimo įmonėmis veikiančiais servisais apibūdina E. Miškeliūnas. Pagal draudimo įstatymą, prieš atliekant remonto darbus draudikai ir automobilių serviso atstovai turi suderinti sąmatą, arba nuostolio dydį. Vyras teigia, kad draudimo įmonės naudojasi savo padėtimi ir kartais piktybiškai nesuderina sąmatos su sutarties su draudiku neturinčiu servisu.

„Jie sako: pas mus sutartiniai servisai dirba mažesniu valandiniu įkainiu, duokite nuolaidų detalėms. Ir galiausiai pareiškia, kad sąmata nesuderinta. Neva jie įgyja teisę nemokėti pilnų remonto kaštų. Tada servisai turi du kelius. Remontuoti automobilį pagal savo sąmatą ir pasakyti klientui, kad tu pats aiškinkis su draudimo įmone. Tačiau tokiu atveju klientas pas mus niekada nebesugrįš. Kovodamos dėl klientų remonto įmonės yra priverstos nusilenkti, dirbti už dyką ar kartais į minusą tam, kad turėtų klientą“, – piktinasi E. Miškeliūnas.

Tenka remontuoti pakartotinai

Lietuvos Automobilių kėbulų remonto įmonių asociacijos prezidentas sako, kad ir dėl šitų priežasčių nukenčia automobilių savininkai, kuriems tenka pakartotinai remontuoti nekokybiškai sutvarkytą automobilį.

„Pavyzdžiui, remontui reikia 1000 eurų, o draudimo bendrovė duoda 700. Tada remonto įmonė galvoja, ką mes galime padaryti už 700 eurų? Žmogus pasiima blogesnės būklės automobilį nei jis buvo prieš autoįvykį. Draudimo įmonės atsakomybės dėl nekokybiško remonto neprisiima, nes neva jie tik atlygina žalą, jie gi remonto neatlieka. Jiems tik svarbi ta paskutinė eilutė, kur nurodyta galutinė suma. Visa atsakomybė krenta ant remonto įmonės“, – teigia E. Miškeliūnas.

Pasak draudimo bendrovės BTA atstovo, nesutarimų su automobilių servisais kartais pasitaiko, tačiau jie itin reti ir išsprendžiami taikiai.

„Nutinka, kad servisai nesuderina su draudimo bendrove sąmatų, neteikia prašomos medžiagos, t.y. fotografijų ar dokumentų ir kt. Tokius ginčus sprendžia draudimo bendrovės ir automobilių serviso atsakingi darbuotojai.

Neteisinga manyti, kad draudimo bendrovė yra stipresnė santykių su autoservisais ir klientais pusė – visų šalių galimybės įrodyti savo tiesą ginčo atveju yra lygios. Jei automobilio remontas nekokybiškas, atsakomybė už tai vienareikšmiškai tenka automobilių servisui.

Iš esmės manome, kad draudimo bendrovių ir automobilių servisų santykiai nėra blogi, o iškilusius nesusipratimus sprendžiame kiekvienu atveju individualiai“, – DELFI raštu pateiktame komentare teigia A. Žiukelis.

Draudimo įmonių interesams atstovaujančios Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius A. Romanovskis sako, kad remonto paslaugų sąmatos derinimas yra neatsiejama žalos reguliavimo dalis. Jis yra susijęs tiek su derybomis dėl paslaugų įkainių, tiek dėl techninių žalos atlyginimo sprendinių, tiek dėl detalių verčių. Pasak asociacijos vadovo, sunku būtų sąmatų derinimą vadinti ginču, nes derybos dėl kainos yra neatsiejama verslo praktikos dalis, kuria siekiama geriausią kokybę gauti už teisingą kainą. Asociacijai netenka susidurti su ginčais tarp draudikų ir autoservisų.

„Praktikoje matome, kad dažnu atveju žalos atlyginimo kaina skirtinguose servisuose gali ženkliai skirtis, todėl tiek draudikas, tiek klientas yra abipusiškai suinteresuoti, kad žala būtų pilnai atlyginta už teisingą kainą. Nes juk, jeigu klientas liks nepatenkintas draudiko rekomenduojamo serviso paslaugomis, tai pakenks ir draudiko reputacijai, ir atbaidys klientą draustis pas tą patį draudiką. Bet kuriuo atveju pareiga draudikui pilnai atlyginti žalą išlieka, o draudiminės žalos reguliavimas yra vienas svarbiausių motyvų, pagal kuriuos klientai renkasi draudimo bendrovę“, – teigia A. Romanovskis.

DELFI raštu atsiųstame komentare LDA direktorius užtikrina, kad bendradarbiavimo sutartis su draudimo bendrovėmis pasirašę autoservisai yra lygiaverčiai draudimo bendrovių partneriai. Jų tarpusavio santykiai ir įsipareigojimai yra aiškiai apibrėžti sutartimis, todėl visi kylantys nesutarimai yra sprendžiami sudarytų sutarčių pagrindu.

Skeptiškai sklandų bendradarbiavimą tarp draudikų ir automobilių servisų vertinantis E. Miškeliūnas teigia, kad dabartinė padėtis yra palanki tik draudikams, o servisams, dirbant skaidriai, yra sunku išgyventi. Jie yra tapę situacijos įkaitais ir privalo suktis kaip išmanydami, jei nori užsidirbti.

„Pagrindinė problema yra, kad mes nesugebame susėsti prie vieno stalo. Draudimo kompanijos to vengia, jiems to nereikia. Jiems geriau mus valdyti po vieną. Jei mes susėstume ir apkalbėtume aktualius klausimus, apsitartume, koks turi būti valandinis įkainis, kaip jis nustatomas, kaip atlikti nepriklausomus vertinimus dėl įkainių nustatymo, dėl kitų dalykų, būtų viskas paprasčiau.

Draudimo bendrovėms nenaudinga sėstis prie stalo. Kai susės visa minia, bus minia. Kai ateina vienas servisas, jie sako: arba dirbsi už tiek, arba, jei nenori, mes su tavimi sutarties nepasirašome, už durų laukia dar 5 servisai. Servisai, kurie nėra užsirekomendavę ir neturi savo klientų srauto, neturi kitų variantų. Jie pasirašo už draudimo kompanijų primestus įkainius ir paskui sprendžia, kaip paskui gyventi“, – liūdnai situaciją apibūdina E. Miškeliūnas.