Apie tai, kad muitai į Kirgiziją įvežamiems automobiliams sumažinti, skelbia šalies vietos žiniasklaida. Spėliojama, ar tai reiškia, kad turgus užplūs pigesni ir šiek tiek naujesni automobiliai.
Numatoma, kad kuo naujesnis automobilis bus įvežamas, tuo mažesnis muitas jam bus taikomas. Elektromobilius planuojama leisti importuoti be papildomų muitų, o štai dyzelinu varomiems automobiliams bus taikomas, palyginti, didžiausias muitas.
Tik pirmos kregždės
Valentinas Naujanis, UAB „Varanas“, valdančios Kauno automobilių turgų, vadovas, sako, kad prekeiviai taip pat girdėjo žinią apie pokyčius Kirgizijoje. Tiesa, mūsų šalies automobilių turgų kol kas jie nepasiekė.
„Mes jų laukiame, pirmos kregždės pasirodė, bet dar tikrai nėra aktyvaus veiksmo. Galbūt jie į Vakarus iš karto patraukė? Kiek teko kalbinti, visi sakė, kad turi sunkumų dėl vizų“, - aiškino pašnekovas.
Visgi automobilių prekeiviai, sakė V. Naujanis, nusiteikę optimistiškai.
Ką pirks kirgizai?
Anot jo, didžiausio dėmesio gali laukti tie, kurie į Lietuvą importuoja 2008-2010 m. laidos naudotus automobilius. Kalbėti apie konkrečias markes, kurių importuotojai gali tikėtis augimo, kol kas sudėtinga, mat, sako V. Naujanis, neretai kirgizai automobilius perka vadovaudamiesi emocijomis ir aplinkinių sėkmingomis patirtimis.
„Prisimenu, kažkada kažkam pasisekė nusipirkus baltos spalvos „Opel“. Tai visi pradėjo jų ieškoti ir masiškai pirkti taip, kad tokių automobilių pritrūko ir kirgizai mėgino patys traukti į Vakarus, jų ieškoti ir pirkti“, - šyptelėjo pašnekovas.
Labiausiai kirgizams, pasak V. Naujanio, turėtų rūpėti vokiški, vidutinės klasės automobiliai. Iš esmės, sakė jis, kone tie patys, kuriuos mėgsta lietuviai: „Volkswagen“, „Audi“, BMW, „Opel“, ypatingai trokštami „Toyota“ markės modeliai, nevengiama „Hyundai“, „Kia“. Ir, palygininimui, visiškai nėra perkami prancūziški automobiliai.
V. Naujanis neslepia, kad išaugusi paklausa gali pakoreguoti ir populiariausių automobilių kainas. Kiek pabrangs ir lietuvių mėgiami modeliai, prognozuoti sunku, bet V. Naujanis pamena atvejų, kai ypač trečiųjų šalių piliečių perkami modeliai pabrangdavo trečdaliu.
Kalbant apie degalų rūšį, prieš kelerius metus Kirgizijos piliečiai išimtinai norėdavo tik benzininių automobilių. Tai, esą, lėmė, kad dyzelino kokybė šioje šalyje prasta, be to, netrūksta regionų, kur ypač žema oro temperatūra, kad dyzelinu varomi automobiliai nebeužsivesdavo. Visgi, anot V. Naujanio, dabar pamažu perkamos ir dyzelinu varomos transporto priemonės.
Pirkdavo šimtais
V. Naujanis pabrėžė, kad kirgizams itin tinkama Lietuvoje esama infrastruktūra: į savo šalį automobilius jie veždavosi ne tik autovežiais, bet ir gabendavosi vagonais. Pavieniai bandydavo keliauti toliau į Vakarus ir automobilius pirkti savarankiškai, bet tai, anot pašnekovo, kur kas sudėtingiau: lietuviai čia turi ryšių ir pažinčių, neturi tokio kalbos barjero. Iš Lietuvos turgų, pasakojo Kauno automobilių turgaus vadovas, perkama buvo ne dešimtimis, o šimtais automobilių.
„Štai dabar perka ukrainiečiai automobilius pas mus, bet jie nusiperka vieną, dvi mašinas, ir išvažiuoja. O kirgizai pirkdavo šimtais tol, kol galiodavo viza – visus tris mėnesius“, – sakė pašnekovas.
Jis juokavo, kad prieš kelerius metus į Kirgiziją iš Lietuvos buvo vežama tiek automobilių, kad retkarčiais bankai pritrūkdavo dolerių – valiutos, kuria pagrinde automobilius įsigydavo šios šalies piliečiai.
„Vargu, ar grįšime į tuos laikus, tačiau pagyvėjimo labai tikimės. Ir ne tik mes – visas Palemonas nuomojo kirgizams namus, kambarius, maitindavo juos ir pan.“, – pasakojo specialistas.
Pokyčiai, anot V. Naujanio, nebus greiti, mat rugpjūtis – atostogų metas tiek Vakaruose, tiek Lietuvoje. Daugiau judesio tikimasi rugsėjį, būtent tada laukiama ir naujesnių automobilių išsiilgusių kirgizų antplūdžio.