Ir toliau lieka aktualus klausimas dėl automobilio ridos rodmenų klastojimo ir kas už tai atsakingas. Nustatyti, kas ir kada klastojo rodmenis nepagavus už rankos praktiškai neįmanoma.
Pardavėjų pergalė
Po šią savaitę vykusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio nuspręsta išbraukti punktą, kad pardavėjas pirkėjui turi nurodyti visus buvusius gedimus, eismo įvykius per pastaruosius penkerius metus.
Naujasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso straipsnis (6.4311 str. – Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis), kurio nauja redakcija turėjo įsigalioti jau nuo šių metų lapkričio 1 d. skelbia: „Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, taip pat visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose per penkerius metus dalyvavo motorinė transporto priemonė.
Prieš tokį siūlymą piestu stojo Lietuvos automobilių perpardavėjai, kurie nupirkę automobilį užsienyje jį parduoda Lietuvoje.
„Kaip mes galime žinoti, kas automobiliui buvo nutikę per penkerius metus?“, - retoriškai klausė Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis.
Jo teigimu, nesudėtinga patikrinti naujesnių automobilių istoriją pagal kėbulo numerį. Tokias paslaugas teikia gamintojų įgaliotieji atstovai. Tačiau būna ir tokių atvejų, kad aptarnavimai vykdomi tik garantiniu laikotarpiu – vėliau serviso istorija nutrūksta.
Patikrinimo procedūra praktiškai neįmanoma 10-ies metų ir senesniems automobiliams.
Terminas sutrumpėjo
Panašu, kad automobilių pardavėjų balsas buvo išgirstas ir penkerių metų termino nebeliko. Pagal naują redakciją, pardavėjas privalės nurodyti visus įvykius per tą laikotarpį, kiek jis valdo automobilį.
„Esmė nepakito ir šis įstatymas įsigalioja nuo lapkričio 1-osios. Buvo siūlymų terminą atidėti, tačiau nuspręsta datos nekeisti“, - DELFI teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Dilema dėl ridos
Jau ir dabar automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje yra skiltis, kurioje nurodoma automobilio rida. Specialistai nesiryžta prognozuoti, kiek automobilių ridos parodymų suklastojama Lietuvoje, kiek užsienyje.
„Rida yra didelė problema. Internete galima rasti daug skelbimų meistrų, atsukančių ridos parodymus. Kabinami makaronai, kad penkerių metų automobilis iš Vokietijos būna pravažiavęs 20-30 tūkst. km. Realiai jis būna pravažiavęs turbūt 200 tūkst. Automobilio rida lemia jo vertę“, - sako J. Sabatauskas.
V. Naujanis taip pat sutinka, kad automobilio rida tiesiogiai susijusi su jo kaina. Sudėtinga nustatyti, tačiau V. Naujanis mano, kad Lietuvą dažniausiai pasiekia 200-300 tūkst. kilometrų nuvažiavę automobiliai. Pirkti mažesnės ridos automobilius lietuviams užsienyje per brangu, nes jie ir užsienyje pakankamai vertinami.
V. Naujanis sako, kad jei kyla abejonių dėl automobilių ridos, galima patikrinti skelbimus užsienio automobilių skelbimų portaluose ir palyginti panašių metų ir markių ridos rodmenis. Žinoma, pasitaiko išimtinių atvejų, kuomet parvežami mažos ridos automobiliai. Tačiau J. Sabatauskas ragina nebūti naiviems.
„Reikia baigti tikėti pasakomis apie senuką ir jo mašiną, su kuria jis važiavo tik į bažnyčią“, - sako J. Sabatauskas.
Jei nėra serviso istorijos, nustatyti, kiek pravažiavęs automobilis – praktiškai neįmanoma. DELFI kalbinti ir nenorėję savo pavardžių skelbti „auksarankiai“ sako, kad atsukti automobilio ridą ir pakeisti kompiuterio parodymus galima taip, kad pastebėti apgaulę yra neįmanoma.
Lygiai taip pat neįmanoma nustatyti, kur buvo atsukta rida – Lietuvoje ar užsienyje. Todėl V. Naujanis stebisi, kad norima bausti pardavėjus dėl ridos klastojimo.
„Tuoj lietuviams reikės samdyti specialistus, kad ridos neatsuktų, o prasuktų į priekį“, - juokauja V. Naujanis.