Tiesa, nevertėtų fantazijai leisti per daug, rašo thetruthaboutcars.com. Tikėkimės, kad vis dar esame labai toli nuo lemiamo lūžio, kai gyvensime pasaulyje, kuriame robotai vergais pavers žmones. Vis tik savo kopijas pagaminti sugebantys robotai neabejotinai kelia tam tikrų rizikų, bet tuo pačiu ir žada privalumų.
Kalbant apie privalumus, būtina pastebėti, kad išmokius robotą atlikti vienokias ar kitokias užduotis (nepriklausomai nuo to, ar jis jas atlieka tinkamai, ar ne), robotas tą pačią procedūrą gali atlikti begalę kartų. Skirtingai nuo žmonių robotai nepraranda koncentracijos, nepavargsta ir niekada nesijaučia prastai po audringo savaitgalio.
Šie privalumai iš tiesų puikūs, kai tenka konstruoti, statyti ir pritaikyti pramoninius robotus, tačiau šiuo metu susiklosčiusios palankios aplinkybės, kai robotai gali būti gaminami be žmogaus įsikišimo. Tokios naujienos ne tik kelia pavojų surinkimo cechų darbininkams, bet ir kur kas geriau apmokamus darbus dirbantiems asmenims, kurių užimamoms darbo vietoms anksčiau būdavo reikalingas kur kas didesnis išsilavinimas ir turimos žinios.
Kaip rašo „Quartz“, skirtingai nuo daugelio pramonei skirtų robotizuotų rankų variantų, skirtų pakeisti žmones atliekant itin nuobodžius darbus, robotas „Emika“ sukurtas dirbti šalia žmonių. Pasitelkiant jutiklius valdančius mechanizmus, esančius kiekviename iš septynių dirbtinių šio roboto sąnarių, „Emika“ stabdo užduoties atlikimą, kai tik „pajaučia“ pasipriešinimą.
2010 m. „Franka Emika“ sukūręs Samis Haddadinas išgarsėjo leidęs robotui, pasižyminčiam panašiu funkcionalumu, besti į jį peilį, tačiau peilio ašmenys odos nepažeidė.
Nors „Emika“ toli gražu neprilygsta dydžiu robotams, naudojamiems transporto priemonių surinkimo cechuose, vis tik aktyviai dirbant su dizainu tai tėra laiko klausimas. Jei argumentų dar trūksta, tereikia atsižvelgti į tai, kad vienas didžiausių „Franka“ palaikytojų yra pagrindinė automobilių gamintojų pramonės tiekėja „Kuka“, o robotams bent jau kol kas žaliosios kortos tam, kad susirastų darbą, nereikia.