Bene pagrindinis klausimas dabar – ar yra ką išsirinkti iki nubrėžtos pusės šimto tūkstančių sumos?
Nereikės išleisti net 50 000
Tiesa tokia, kad modelių pasirinkimas – didžiulis, tačiau svarbu įvertinti ir jų savybes. Ieškantys įperkamo elektromobilio gali žvalgytis į tokius modelius kaip „Renault Zoe“, „Nissan Leaf“ ar net Lietuvos metų automobiliu tapusio C5 X giminaitį „Citroën ë-C4“. Pastarojo bazinės komplektacijos kaina prasideda nuo 36 980 eurų, o net ir visiškai sukomplektuotas modelis nesieks 45 tūkstančių ribos.
„Kuo didesnis paskatinimas – tuo geresnis jo poveikis. Iš elektromobilininkų forumų žinau, kad ir 5 tūkst. eurų fiziniams asmenims jiems yra puiki paskata, o iš mūsų automobilių pardavėjų esu ne sykį girdėjęs, kad PVM dydžio lengvata pirkėjams atrodo kaip geras argumentas“, – Valstybės iniciatyvą bei elektromobilių pasirinkimą komentuoja „Verslo žinių“ Logistikos ir transporto skyriaus korespondentas Linas Butkus.
Jo teigimu, už 50 tūkst. eurų kainą galima rinktis iš gana plataus asortimento ekonomiškų elektromobilių, kurie yra tinkami kasdien važinėti miestuose ir neintensyvioms tarpmiestinėms kelionėms.
„Šiandieniniai elektromobiliai leidžia su viena įkrova be streso nukeliauti 200 ar daugiau kilometrų, bet jų naudotojai turi perprasti įkrovimo planavimą. Jis radikaliai skiriasi nuo tradicinių automobilių pildymo degalais“, – pažymi žurnalistas.
Daugelis modernių elektromobilių už šią sumą jau leis nukakti gerokai toliau – štai ir minėtas „Citroën ë-C4“, turintis 50 kWh talpos bateriją ir pasižymintis saikingomis elektros sąnaudomis, skaičiuojant pagal WLTP metodologiją, gali įveikti per 350 kilometrų. Taigi, toks ir panašūs modeliai bus tinkami ne tik kasdieniam važinėjimui mieste, bet ir išvykoms į užmiestį, o tai leidžia apie elektromobilius pagalvoti platesniam įmonių ratui.
Daugelis ekspertų tvirtina, jog dabar renkantis elektromobilį už nuvažiuojamą atstumą viena įkrova gerokai svarbesnė turėtų būti jo įkrovimo sparta. Elektrinių transporto priemonių duomenis kruopščiai nagrinėjantis bei pateikiantis portalas ev-database.org nustatė, kad nors visų trijų anksčiau minėtų modelių įveikiamas atstumas yra panašus, didžiausia jų įkrovimo sparta skiriasi kone dvigubai.
Štai „Renault Zoe“ ir „Nissan Leaf“ gali įsikrauti atitinkamai 230 ir 240 kilometrų per valandą, tuo tarpu „Citroën ë-C4“ baterijos atsargas galima papildyti net 420 km/val. sparta. Tai reiškia, kad įkrauti bateriją 100 kW galia iki specialistų rekomenduojamos 80 proc. talpos užtruks vos pusvalandį.
Įmonės strategijos dalis
Elektromobilių rinką bei įmonių požiūrį į juos stebintis L. Butkus pastebi, kad elektromobilius dažniausiai renkasi tos bendrovės, kurios savo strategijoje numačiusios siekti tvarumo tikslų. „Elektromobiliai visų pirma domina įmones, kurios dėl savo veiklos strategijos, taršos normų arba filosofijos ieško netaršaus transporto. Pastaraisiais metais dažnai girdžiu, kad firmos tradicinius automobilius po truputį keičia elektromobiliais. Pirkdamos po vieną ar keletą elektromobilių, jos pamažu pratinasi prie naujų technologijų, kurios jau gana greitai gali tapti dominuojančios.
Bet tokie pirkėjai turi būti išsprendę įkrovimo klausimus – turėti įkrovimo stoteles biuruose ar darbuotojų namuose. Pageidautina – suderintas su turimomis saulės elektrinėmis, kurios leistų gauti elektros energiją palankiomis sąlygomis“, – teigia pašnekovas.
Žinoma, ilgalaikę tvarumo strategiją dažniausiai turi didesnės ir inertiškesnės bendrovės, kuriose lėčiau priimami sprendimai. Naujai priimta PVM lengvata gali tapti paskata ir mažesnėms firmoms, kurių automobilių parką sudaro viena ar kelios transporto priemonės. Smulkesnėms įmonėms dažnu atveju automobilių pirkimas bei jų išlaikymas gali sudaryti juntamą išlaidų dalį, tad nauja lengvata elektromobiliams čia pasitarnaus net keliais frontais.
Elektromobilių nauda įmonėms
Visų pirma, suteikus naująją PVM lengvatą, elektromobilių kaina susivienodina su įprastų benzinu ar dyzelinu varomų modelių kaina. Pavyzdžiui, bazinės komplektacijos „Citroën ë-C4“ be PVM kainuoja pigiau nei vidutinės komplektacijos benzinu varomas „VW Golf“.
Kitas elektromobilių privalumas – menkesnės eksploatacijos išlaidos per visą tarnavimo laikotarpį – jų konstrukcijoje yra mažiau judančių ir besidėvinčių dalių, tad tepalų, filtrų ir dirželių keitimas tampa nebeaktualūs, taip pat dėl regeneracinio stabdymo gerokai lėčiau dėvisi ir stabdžių sistema. Žinoma, šie kaštai priklauso ir nuo naudojimo ypatybių, tad prieš renkantis elektromobilį verta atlikti individualią analizę.
Kalbėdamas apie automobilio išlaikymo kaštus, L. Butkus pamini, kad kol kas antrinė elektromobilių rinka dar labai jauna, tad negalima visiškai tiksliai pasverti jų išliekamosios vertės, bet yra ir kitų argumentų, dėl kurių verslai renkasi persėsti į elektrinį transportą, o vienas jų – labai aiški tokio transporto artima ateitis.
„Elektromobilių antrinė rinka dar labai jauna, todėl yra niuansų skaičiuojant išliekamąją vertę, kuri įprastai turi labai didelę įtaką bendriems naudojimo kaštams. Todėl manau, jog iki šiol elektromobilių pirkėjų motyvacija dažniausiai remiasi korporatyviniais reikalavimais, filosofija arba išorine komunikacija. Pastaruoju metu daugėja įmonių, perkančių elektromobilius tam, kad pažintų naują technologiją, kuriai jau artimiausiu laiku žadama vyraujanti pozicija“, – apibendrina L. Butkus.