Pasak A. Izgorodino, Europoje lietuviai yra vieni daugiausiai pinigų išleidžiantys degalams, o jų kainų pokyčiai stipriau atsiliepia ekonomikai nei kitose šalyse.
„Lietuva yra viena iš lyderių pagal degalų svorį Lietuvos infliacijos krepšelyje ir standartinis vartotojas apie 7 procentus visų savo vartojimo išlaidų skiria degalams. Eurozonos vidurkis siekia šiek tiek virš 4 proc. ir mes esame tarp TOP 5 valstybių pagal šį rodiklį. Praktiškai tai reiškia, kad kai kyla naftos kaina arba atsiranda mokesčiai ir atitinkamai Lietuvoje kyla degalų kainos, tai statistiškai bendrą infliacijos rodiklį Lietuvoje paveikia gerokai stipriau ir rimčiau nei vidutiniškai eurozonoje“, – aiškina ekonomistas.
Jis teigia, jog yra sudėtinga pasakyti, ar tikrai nuo kitų metų mūsų šalyje degalai brangs. Nepaisant to, kad yra numatytas naujas mokestis, tačiau naftos kaina jau dabar yra šiek tiek nukritusi, prognozuojama, jog ir kitais metais ji turėtų dar atpigti.
„Gali būti, kad didesni mokesčiai energetikos produktams bus kompensuoti tuo, kad naftos kaina rinkose šiek tiek sumažės. Tiesa, tikėtina, jog tai įvyks ne nuo kitų metų sausio mėnesio, o nuo kitų metų vasaros“, – prognozėmis dalijasi I. Izgorodinas.
Anot ekonomisto, įtakos naftos kainai gali turėti ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo veiksmai. Rinkoje prognozuojama, kad jis švelnins ekologinius ir energetikos biurokratijos standartus Amerikos naftos įmonėms, todėl naftos gavyba ten gali būti didinama. Be to, gali būti tariamasi su OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija) šalimis, jog ir jos padidintų bendrą naftos gavybą pasaulyje.
Nepaisant to, L. Karlavičius gerų naujienų vairuotojams neturi, jau paskaičiuota, kad degalai nuo sausio brangs, įvertintos ir to pasekmės.
„Darant prielaidą, kad naftos kaina nesikeis, nuo sausio 1 d. litras benzino pabrangs 8 centais, o litras dyzelino – 16 centų“, – skelbia „Viada LT“ direktorius.
Jo teigimu, degalų kainų augimas turės du poveikius: vienus paveiks tiesiogiai, o kiti galės rinktis.
„Gaila, tačiau daugumą Lietuvos įmonių ir gyventojų šie pokyčiai paveiks tiesiogiai ir iš karto, nes jie neturės iš kur kitur gauti šio energetinio resurso. O tranzitinis verslas nedelsiant rinksis ir pereis į kitos šalies jurisdikciją ir ten įsigydami degalų“, – sako L. Karlavičius, pridurdamas, kad čia svarų vaidmenį turės Latvija ir Lenkija.
Taip, pasak jo, tranzitinis transportas toliau važiuos per Lietuvą ir terš mūsų orą bei gadins kelius, tačiau mokesčius mokės kitose šalyse, kuriose degalai bus pigesni. Planuojama, kad dyzelinio kuro apyvarta sumažės net 15-20 proc.