Žėrinčios linijos, specialūs asfalto mišiniai
AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus teigia, kad viena naujausių bendrovėje naudojamų inovacijų kelių priežiūros srityje – aglomeratinio ženklinimo bandymai.
„Tai horizontaliojo ženklinimo linijos, sudarytos iš iškilių lašo arba netaisyklingų formų iškilimų. Pagrindinė tokio ženklinimo nauda – didinamas juostų matomumas tamsiuoju paros metu, lyjant ar esant šlapiai kelio dangai. Pernai šis ženklinimas išbandytas neilgame A1 kelio ruože ir ant viaduko per geležinkelį Vievyje. Tikimės, kad bandomojo ženklinimo rezultatai paskatins jį taikyti Lietuvoje“, – svarsto jis.
Kita naujovė – nuo kelio dangos apledėjimo apsaugantis specialus asfalto mišinio priedas. Jis naudojamas asfalto mišinio gamybos etape, siekiant sumažinti vandens užšalimo temperatūrą ir efektyviau stabdyti ledo kristalų susidarymą. Anot dr. A. Vaitkaus, šis priedas pasiskirsto asfalto mišinyje, nekeisdamas jo struktūrinių savybių, o svarbiausia – pasitelkiant šią naujovę gali sumažėti eismo įvykių tikimybė, be to, prireikia mažiau slidumą mažinančių medžiagų.
Pašnekovas priduria, jog bendrovė bendradarbiauja su VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkais tam, kad sukurtų klimatui neutralų, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto mišinį.
„Siekiame sukurti mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto mišinį, kuris ateityje galėtų būti pritaikytas valstybinės reikšmės keliams ir miestų gatvėms atnaujinti. Taip reikšmingai galima sumažinti transporto priemonių sunaudojamų degalų kiekį, o rezultatas – mažesnė CO2 emisija, prisidedant prie Lietuvos kelių infrastruktūros neutralumo klimato kaitai“, – sako dr. A. Vaitkus.
Pirmieji Lietuvoje
Efektyvesnių rezultatų siekti padeda ir pažangi technika. Štai bendrovės „Fegda“ gamybos direktorius Mindaugas Aškelėnas pasakoja, kad naujai statomuose ruožuose „Via Baltica“ automagistralėje darbuojasi naujos kartos asfalto klotuvas „Vogele Super 1900-5i“. Jis yra pirmas ir kol kas vienintelis toks klotuvas Lietuvoje.
„Dėl itin aukšto sutankinimo lygio plokštės klotuvas asfaltą pakloja daug geriau nei senesni modeliai, tad po to reikia mažiau volų darbo. O tai savaime reiškia ekonomiškesnį ir greitesnį asfalto klojimą, nes ne tik pats klotuvas išskiria mažiau CO2 į aplinką, bet ir po to daug mažiau darbo tenka volams – naudodami naująjį klotuvą asfaltą klojame ne tik aplinkai draugiškesniu būdu, bet ir patogiau, efektyviau“, – pranašumus vardija M. Aškelėnas.
Įmonės „Tilsta“ komanda darbuojasi „Rail Baltica“ projekte, kuriame įrengė 14,7 metro aukščio torkreto sieną. „Šiuo atveju betoną aukštu slėgiu per tam tikrą agregatą purškėme ant stataus šlaito, šio betono sluoksnis yra 20 cm ir jis pasiekia tas pačias stiprumo savybes kaip ir įprastu būdu įrengiamas betonas. Tai vienas pirmųjų atvejų Lietuvoje, kai status šlaitas tvirtinamas taikant tokią technologiją“, – sako įmonės technikos direktorius Tadas Daškevičius.
Kitame vėžės ruože bendrovės darbuotojai įrengė tiltui atremti skirtus gelžbetoninius 1,5 metro skersmens gręžtinius polius, kurių gylis siekia net 31,5 metro. „Ko gero, mes pirmieji Baltijos regione įrengėme tokio gylio ir tokio skersmens polius“, – priduria T. Daškevičius.
Kelininkams pagalbon – ir dirbtinis intelektas
Dar vienos bendrovės, „Kauno tiltai“, vadovas Aldas Rusevičius pasakoja, kad šiuo metu komandose skaitmenizuojamas technikos poreikio planavimas ir užsakymo procesai. Taip pasitelkiant mobiliąją programėlę galima koordinuoti technikos užsakymą ir visus tolesnius susijusius procesus, tad kelių statybos darbai vyksta sklandžiau ir greičiau.
„Mums kviečiant taksi ar apsiperkant internete tai jau tapo įprasta – keli paspaudimai, ir paslauga atlikta. Tą patį norime įdiegti ir užsakant techniką, kai darbų vadovas keliais paprastais veiksmais išmaniajame telefone pateikia technikos, reikalingos darbams atlikti, užsakymus, ir visas užsakymo įgyvendinimas bei bendravimas vyksta vienoje platformoje. Nebereikia priminti, klausti, skambinti ar rašyti“, – pranašumus vardija direktorius.
Akcinės bendrovės HISK generalinis direktorius Robertas Ziminskis taip pat sako, kad įmonė vis aktyviau pasitelkia skaitmeninius sprendimus, kurie padeda efektyviai valdyti projektus ir optimizuoti išteklių panaudojimą.
„Šiemet papildomai įdarbiname dirbtinio intelekto sprendimus, tokius kaip „Copilot“, „ChatGPT“, „Power Automate“ ir kt., jau skaitmenizuotos projektų valdymo sistemos dar platesnei automatizacijai, duomenų analizei. Šie automatizuoti procesai leidžia greitai reaguoti į bet kokius nuokrypius nuo plano ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus, o realiojo laiko duomenų analizė leidžia tiksliai stebėti darbo eigą, valdyti rizikas ir užtikrinti kokybės parametrus“, – komentuoja R. Ziminskis.
Dėmesys tvarumui
HISK gamybos technologijų centro vadovas Donatas Deksnys pasakoja apie granuliatorių įrengimą Panevėžio ir Ukmergės gamyklose – naują asfaltbetonio gamybos procese įdiegtą technologiją, gerinančią produkto kokybę.
„Įdiegus granuliatorius, asfaltbetonio gamybos procesas tampa tikslesnis ir efektyvesnis. Granuliatorius užtikrina tikslų plaušo dozavimą, todėl kiekviename mišinio kilograme yra optimalus jo kiekis. Tai užtikrina asfaltbetonio homogeniškumą, sumažina oro poras ir padidina atsparumą dilimui bei mechaninėms apkrovoms. Ilgainiui tai reiškia, kad kelio dangos bus patvaresnės, reikalaus mažiau remonto ir priežiūros kaštų, o vairuotojai galės mėgautis lygesniais ir saugesniais keliais“, – teigia pašnekovas.
Dar viena „Kauno tiltų“ taikomų inovacijų – putojančio bitumo panaudojimas asfaltbetonio gamyboje. Anot bendrovės generalinio direktoriaus A. Rusevičiaus, šios technologijos diegimą paspartino 2022 m. pabrangę energijos ištekliai.
„Putojančio bitumo technologijos esminė nauda – ji leidžia sumažinti gaminamo asfaltbetonio temperatūrą 20–30 laipsnių (nuo 160 iki 140–130 laipsnių), bet nepablogina paties gaminio kokybės ir įrengimo sąlygų. Dėl to daugiau nei 10 proc. sumažėja gamtinių dujų ar kitų degalų sąnaudos, išmetama mažiau CO2 ir kitų kenksmingų medžiagų“, – pabrėžia pašnekovas.
Naudotų padangų guma asfalto mišiniuose
VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas „Via Lietuva“ užsakymu atlieka perdirbtų padangų gumos taikymo asfalto mišiniams modifikuoti bandymus, kurių tikslas – sukurti Lietuvos klimato sąlygoms tinkamus asfalto mišinius panaudojant perdirbtų padangų gumą.
„Įprastai asfalto mišiniuose galima panaudoti vos iki 1 proc. perdirbtų padangų gumos nuo visos asfalto mišinio masės, tačiau projekto tikslas yra sukurti pėsčiųjų ir dviračių takams įrengti tinkamus asfalto mišinius, perdirbtų padangų gumos kiekį padidinant iki 10 proc. Taip būtų galima ne tik panaudoti didesnį kiekį padangų gumos, bet ir šią dangą geriau pritaikyti dviratininkams, tiksliau – eismo įvykio metu šioji danga sumažintų smūgio stiprumą kritimo atveju“, – teigia Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Ovidijus Šernas.
Dar vienas dėmesio vertas tyrimas asfalto dangų tvarumui didinti – VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkų vykdomi priešakiniai tyrimai polimerais modifikuotų bitumų cheminės analizės srityje. Tokie tyrimai Lietuvoje atliekami pirmą kartą ir yra konkursiniu būdu finansuojami Lietuvos mokslo tarybos.
„Vienas būdų padidinti asfalto dangų tvarumą – modifikuotų bitumų taikymas asfalto mišinių gamybai. Jie smarkiai padidina asfalto dangų atsparumą provėžoms, nuovargiui, temperatūriniams plyšiams ir neigiamam vandens poveikiui. Tyrimai rodo, kad asfalto dangų su polimerais modifikuotu bitumu eksploatacinis laikotarpis yra iki keleto kartų ilgesnis nei asfalto dangų su nemodifikuotu bitumu. Tačiau natūriniai tyrimai rodo, kad visgi ne visi polimerais modifikuoti bitumai yra lygiaverčiai. Dėl informacijos stokos kol kas neaišku, kodėl esant tokioms pačioms eksploatacinėms sąlygoms polimerais modifikuotų mišinių naudojimo laikotarpis skiriasi. Bandydami atsakyti į šį klausimą, vykdome priešakinius tyrimus cheminės analizės srityje. Įgyvendindami projektą siekiame sukurti bitumo modifikavimo polimerais modelį, kuris laiduotų asfalto dangų tvarumą bei svariai prisidėtų prie ŠESD emisijos mažinimo“, – pasakoja VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Judita Škulteckė.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko priduria, kad didesnį pagreitį inovuoti paskatintų dažnesnis „projektuok ir statyk“ viešųjų pirkimų taikymas, t. y. ne tradiciniu būdu, kai pirma perkama projektavimo, o po to – rangos paslauga, bet tuo pačiu metu perkami ir projektavimas, ir statyba.
„Projektuok ir statyk“ principu projektavimas vyksta jau bendradarbiaujant su rangovu, kuris statys. Taip jis turi galimybę pasiūlyti kitokius, inovatyvius sprendinius. Taip pat turime galvoti, kaip suteikti rangovams daugiau laisvės keisti konkrečius technologinius sprendinius tuomet, kai projektavimas ir ranga užsakovo įsigyti atskirai. Kitaip tariant, versdami taikyti tik projektuotojo parinktus sprendinius, uždarome galimybes rangovams siūlyti naujoves ir pritaikyti naujausią įrangą bei technologijas, kurios orientuotos į tvarumą, tikslingesnį medžiagų naudojimą ir galiausiai mažesnį sukuriamą CO2 pėdsaką“, – sako Š. Frolenko.