Štai automobilio elektroninė stabilumo kontrolė, užkertanti kelią nevaldomam slydimui, pasitelkia net kelių jutiklių duomenis, kad nustatytų, ar ratai neprarado sukibimo su kelio danga. Vienas jų – akselerometras – naudojamas ir mobiliuosiuose telefonuose ar išmaniuosiuose laikrodžiuose tam, kad šie įrenginiai galėtų skaičiuoti, pavyzdžiui, nueitus žingsnius.
Tiesa, panašumų galima rasti ir neieškant taip giliai. Štai prabangiausiuose „Mercedes-Benz“ modeliuose įtaisyti piršto atspaudo jutikliai atpažįsta vairuotoją ir nustato individualiai pasirinktus jo parametrus, o naujojo „Mazda CX-60“ centrinėje konsolėje tam pačiam tikslui sumontuota kamera, atpažįstanti vairuotoją iš jo veido.
Pirmiau išmaniuosiuose įrenginiuose
„Visi pamename, kad atrakinant kompiuterius ar mobiliuosius telefonus ir pasirenkant vartotojo profilį, dažniausiai reikėdavo suvesti slaptažodį. Tuomet, 2013 metais, įmonė „Apple“ pristatė savo „iPhone 5s“ telefoną, kuris turėjo integruotą piršto atspaudą galintį atpažinti jutiklį – nors slaptažodžių suvedimas atrodė gan lengvas būdas naudotis savo įrenginiais, ši naujovė atskleidė, kad tai galima padaryti ir paprasčiau.
Tai buvo didžiulis proveržis kalbant apie vartotojų patirtį, bet po kelerių metų pristatytas „iPhone X“ dar kartą pakeitė taisykles ir parodė, kad gali būti dar patogiau – šiame įrenginyje buvo įdiegta veido atpažinimo technologija. Man atrodo, jog visi buvome taip stipriai prie to pripratę, kad tik prasidėjusi pandemija ir privalomos kaukės, kurios trukdė sklandžiai atrakinti telefonus, mums priminė apie šios technologijos teikiamą patogumą“, – apie išmaniuosiuose telefonuose diegiamas inovacijas dėsto automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas.
Pandemijos pradžioje daugelis, kurių įrenginiuose pritaikyta piršto atspaudo, o ne veido atpažinimo technologija, džiaugėsi, kad kaukės netrukdo jais naudotis, tačiau tai buvo tik laikini nepatogumai. Anksčiau minėtoje technologinėje bendrovėje dirbęs ir su šiomis naujovėmis vienas pirmųjų galėjęs susipažinti J. Lengvinas teigia, jog veido atpažinimo technologija yra gerokai patogesnė jau vien dėl to, kad nieko nereikia fiziškai paliesti – jutikliai dažniausiai klaidingai veikia nuskaitydami šlapius ar įšalusius pirštus, o ką jau kalbėti apie pirštines šaltuoju metų laiku – su jomis piršto atpažinimo funkcija visai neveikia.
Tiesa, skirtingos įmonės renkasi skirtingas technologijas: skiriasi ne tik pasirinkimas vartotoją identifikuoti pagal pirštą arba veidą, bet ir šios funkcijos įgyvendinimas. Štai daugelis „Android“ operacinę sistemą turinčių išmaniųjų telefonų vartotoją atpažįsta įprasta kamera nuskaitydami jų veidą.
Tai leidžia šį procesą atlikti pastebimai greičiau, o jau minėti „iPhone“ naudoja kameros ir jutiklių kompleksą, kuris nuskaito veido formą pagal keliasdešimties individualių taškų padėtį, tad toks atpažinimo būdas yra lėtesnis, bet saugesnis.
Svarbu tai, kokiu tikslu naudojamos technologijos
Žinoma, šios technologijos dažniausiai leidžia tik identifikuoti vartotoją, bet kai kurios firmos į tai pažiūri išradingiau ir vartotojams pateikia dar daugiau panaudojimo būdų. Štai jau minėtame „Mazda CX-60“ modelyje galima išsaugoti net iki šešių vairuotojo profilių, o prie kiekvieno jų priskirti per 250 skirtingų funkcijų, tokių kaip klimato kontrolės nustatymai, vairavimo režimas ar pasirinkta radijo stotis. Įlipus vienam iš šešių išsaugotų vairuotojų, visos šios funkcijos parenkamos automatiškai, automobiliui atpažinus pažįstamą veidą.
Tiesa, japonų gamintojas šiuo funkcionalumu neapsiribojo ir įdiegė automatinę vairuotojo sėdimosios padėties nustatymo funkciją. Vairuotojui įsėdus į vidų, užtenka nurodyti savo ūgį, o visa kita padarys pats automobilis: kamerai nustačius akių lygį, algoritmai automatiškai apskaičiuoja ir parenka geriausią sėdimąją padėtį. Jei vairuotojui atrodo, kad siūloma padėtis nėra pati patogiausia, galima ją pasikoreguoti ir išsaugoti savo vairuotojo profilyje.
„Man jau teko išbandyti šią funkciją – ganėtinai keistas jausmas, bet mašina tikrai atsižvelgė į mano suvestus duomenis ir, matyt, mane patį. Tiesa, pasiūlytą poziciją šiek tiek pakoregavau pagal savo vairavimo įpročius, juk vargu ar kompiuteris sugebėtų nustatyti kiekvienam tobulai tinkančią sėdimąją padėtį.
Nors galime būti vienodo ūgio, kojų ar rankų ilgis gali būti kitoks, o ir įpročiai kitokie. Tarkime, aš mėgstu sėdėti gana arti vairo, bet pažįstu ne vieną, kuris mieliau atsilošia. Tad automobilis tikrai neparinks idealios padėties, bet pirminis jo pasiūlytas variantas buvo netoli to, kaip ir mėgstu sėdėti“, – apie patirtį išmėginant naują technologiją pasakojo J. Lengvinas.
Ateityje galimybės neribotos
Nors veido atpažinimo technologijos jau skaičiuoja ne pirmus metus, jų pritaikymo galimybės toli gražu nėra visiškai išnaudotos. Automobilių apžvalgininkas pažymėjo visiškai nenustebsiantis, jei ateityje bus galima vairuoti automobilį ir be raktelių, ir be išmaniojo telefono.
„Jau dabar kai kurie gamintojai leidžia savo transporto priemones atrakinti ir užvesti per išmanųjį telefoną. Tiesą sakant, manyje tūnantis moksliukas net šiek tiek laukia tos dienos, kai nebereikės net ir mobiliojo telefono. Visos technologijos, t. y. „metalas“, jau yra, telieka sukurti patikimą programinę įrangą ir piršto bei veido atpažinimo funkcijos leis vairuotojams pamiršti automobilio raktelius namie“, – sako J. Lengvinas.
Pašnekovas pasakoja pastebėjęs, jog daugelis žmonių gan skeptiškai žiūri į technologines naujoves, ypač į tas, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ne pirmo būtinumo. Tačiau dažniausiai praktika įrodo, jog jos buvo sukurtos ne veltui.
Atrakinti automobilį naudojant veido atpažinimo funkciją teoriškai galėtų būti daug saugiau nei pulteliu – sukčiai jau žino, kaip nuskaityti radijo bangas, kuriomis atrakinamas konkretus automobilis, tačiau sukurti idealią veido kopiją yra gerokai sudėtingiau. Tai reikalauja visiškai kitokių kompetencijų.
„Tiesą sakant, ir aš pats esu linkęs skeptiškai žiūrėti į kai kurias naujoves, bet per laiką įsitikinau, kad joms reikia duoti laiko. Pavyzdžiui, elektra valdomos sėdynės gerą dešimtmetį man atrodė toli gražu nebūtina funkcija, nes rankiniu būdu galima susireguliuoti gerokai greičiau.
Dabar gi, kai šeimos automobilį tenka vairuoti ne man vienam, norisi ne tik elektra valdomų, bet ir atmintį turinčių sėdynių. „Mazda“ sprendimas personalizuoti ne tik sėdynės padėtį, bet ir kitus parametrus atrodo itin racionalus, o ypač kai tai įdiegta šeimai skirtame automobilyje. Norint nustatyti asmeninius parametrus, nereikia nieko kita kaip tik atsisėsti prie vairo.
Matyt, reikia sau pripažinti, kad automobiliai nebėra tik mechaniniai gaminiai – jie jau tapo ir technologijų objektais, o jei pažiūrėsime į tai, kokiu greičiu pastaraisiais dešimtmečiais jos vystosi, suprasime, jog veido atpažinimo sistema automobilyje nėra viršūnė – veikiau dar tik pradžia“, – pažymi specialistas.