Automobiliams tobulinti skiriamos didžiulės investicijos, tačiau komercinis transportas intensyviai eksploatuojamas pačiomis įvairiausiomis sąlygomis, todėl užtikrinti šimtaprocentinio patikimumo tiesiog neįmanoma. Išvengti rimtesnių gedimų galima laiku pastebėjus pirmuosius požymius, bet kasdien kruopščiai tikrinti visą transporto priemonę visai nepraktiška. Įgudę vairuotojai atpažįsta įtartinus garsus ir pastebi neįprastas vibracijas, tačiau tai nėra patikimiausias diagnostikos būdas.
Situacija pradėjo keistis aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsiradus pirmosioms telematikos sistemoms. Nors ankstyvoji įranga buvo ganėtinai primityvi, ji leido transporto parkų vadovams sekti automobilių judėjimą naudojant GPS sistemas ir pagal tai planuoti visą įmonės veiklą.
Didžiulis proveržis šioje srityje įvyko dvidešimt pirmajame amžiuje, kuomet pastebimai patobulėjo mobiliojo ryšio technologijos, išaugo kompiuterių pajėgumai ir paplito debesijos taikymas.
Pirmosios telematikos sistemos buvo naudojamos sunkiasvoriuose, bet greitai jos pradėtos taikyti ir lengvuosiuose komerciniuose automobiliuose. Pavyzdžiui, „Iveco Daily“ furgonų diagnostika dabar gali būti atliekama nuotoliniu būdu. Taip pat neužsukant į servisą atnaujinama automobilio programinė įranga ir stebimi vairuotojo įpročiai.
„Volkswagen“ komercinius automobilius turinčioms įmonėms siūloma pagal surinktus duomenis optimizuoti įprastus maršrutus, o „Mercedes-Benz“ suteikia galimybę išsirinkti vieną iš aštuonių skirtingų telematikos paslaugų paketų.
Apdorojant duomenis įvertinami įvairūs veiksniai
„Lietuvos metų komercinio automobilio 2022“ komisijos narys, įmonės „Baltic Logistic Solutions“ transporto vadovas Baltijos šalims Viktoras Šinkariovas pasakoja, kad sunkiajam transportui telematikos paslaugos siūlomos jau senokai. Įprastai jos įtraukiamos į skirtingų lygių techninio aptarnavimo paketus.
Anot pašnekovo, parametrų stebėjimas nuotoliniu būdu nėra rinkodaros triukas – tai išties padeda užtikrinti tinkamą techninę priežiūrą, kuri, priklausomai nuo veiklos pobūdžio, gali būti labai skirtinga.
„Automobilio parametrų stebėsena per nuotolį nėra naujovė – šiuo metu tą daro visi gamintojai. Jei įmonė naudojasi šia paslauga, atstovybėse dirbantys meistrai gali matyti visų transporto priemonių parametrus. Įvertinama ne tik rida ar eksploatacijos trukmė, bet ir naudojimo pobūdis. Tarkime, atsižvelgiama, ar dažniau važinėjama trumpais, ar ilgesniais atstumais, kokios apkrovos tenka varikliui ir kitiems mazgams“, – aiškina logistikos įmonės atstovas.
V. Šinkariovas atkreipia dėmesį, kad tokių parametrų, kurių negalima rasti nuskaičius tachografą ar odometrą, stebėjimas suteikia įmonėms naujų galimybių. Pasak pašnekovo, automobilio, kuris per mėnesį įveikia tik 5 tūkst. kilometrų, tačiau trumpais atstumais dažnai veža itin didelį papildomą svorį, techninė apžiūra planuojama kitaip nei tolimojo susisiekimo maršrutais važiuojančios, tačiau lengvus krovinius gabenančios transporto priemonės.
„Gamintojų atstovai visa tai stebi ir nagrinėja. Jie gali bet kuriuo metu susisiekti su transporto įmone ir pranešti, kad vienam ar kitam automobiliui jau laikas apsilankyti servise. Pasirinkus aukštesnio lygio paketą netgi suteikiamas prioritetas, o atvažiavus į servisą automobiliai priimami be eilės. Tuomet galima itin tiksliai numatyti, kiek laiko bus sugaišta techninei priežiūrai ar remontui“, – dėsto komercinio transporto ekspertas.
Leidžia įvertinti vairuotojo darbą
V. Šinkariovo teigimu, nuotolinio stebėjimo paslaugų spektras palaipsniui plečiasi tobulėjant ir patiems automobiliams. Senesnio transporto konstrukcijose tokios funkcijos nebuvo numatytos, tačiau dabar gamintojo suteikiama programinė įranga leidžia stebėti ne tik transporto priemonės parametrus, bet ir vairuotojo darbą.
„Vairuotojų našumas – neatsiejama dalis siekiant didesnio bendro įmonės veiklos efektyvumo. Gamintojai suteikia galimybę priskirti vairuotojams netgi individualius reitingus, stebėti jų įpročius, fiksuojant stabdymo dažnumą, intensyvių pagreitėjimų skaičių ar kitus parametrus“, – apie dvigubą naudą kalba pašnekovas.
Transporto parko valdytojui gali būti perduodama įvairaus pobūdžio informacija. Štai „Ford“ telematikos sistema gali įspėti įmonę, kad vairuotojas pradėjo važiuoti neužsisegęs saugos diržo, „Volkswagen“ ataskaitose nurodomos ne tik degalų sąnaudos, bet ir CO2 emisija, o „Iveco“ jau paruošė naujus algoritmus, kurie leidžia įvertinti, ar vairuotojas buvo pakankamai atsargus kelyje.
Telematikos paslaugos daugeliu atveju yra mokamos, o galutinis sprendimas, V. Šinkariovo žodžiais, priimamas įvertinus galimų prastovų riziką ir didesnio patikimumo teikiamus pranašumus. Automobiliuose montuojama įranga suteikia papildomų galimybių, tačiau nuotolinių paslaugų kainodara – labai skirtinga.
„Didžiausią įtaką tam turi ant važiuoklės montuojama speciali įranga. Įkainiai skiriasi ir priklausomai nuo eksploatacijos“, – dėsto komercinio transporto ekspertas.
Dėmesys konkrečioms funkcijoms
Lengvajame komerciniame transporte nuotolinio stebėjimo paslaugos kol kas įsigali šiek tiek lėčiau. Logistikos įmonės atstovas pastebi, kad tai daugiausia lemia šiek tiek paprastesnė pačių automobilių konstrukcija.
Kaip ir sunkiojo transporto atveju, telematikos funkcijas gali pasiūlyti ne tik transporto priemonės, bet ir jai perdaryti panaudotos papildomos įrangos, pavyzdžiui, šaldymo priedėlių, gamintojai.
„Pamažu nuotolinio stebėjimo paslaugos imamos naudoti ir lengvuosiuose komerciniuose automobiliuose. Kol kas tarp logistikos įmonių tai dar nėra itin populiarus pasirinkimas, tačiau sprendimai rinkoje tikrai siūlomi“, – pastebi V. Šinkariovas.
Komercinio transporto ekspertas priduria, kad skirtingų gamintojų siūlomos telematikos įrangos galimybės labai panašios. Atskiros bendrovės pasirenka labiau plėtoti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, „Iveco“ labiau susitelkia į darbų eigos valdymą, parko valdymo supaprastinimą ir kaštų optimizavimą.