Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, į Lietuvą transporto priemones įvežantys verslininkai, vykdydami Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, privalo rūpintis, kad netinkami naudojimui automobiliai būtų perdirbti ir nebūtų teršiama aplinka.
Viena iš importuotojų pareigų – užtikrinti atliekų tvarkymo finansavimą.
Verslininkai savo pareigas gali atlikti keliais būdais - organizuoti po įvežtų automobilių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą ir kitų pareigų vykdymą patys arba tapti nariais tokios organizacijos, kuri turi teisę organizuoti naudoti netinkamų automobilių tvarkymą.
Jei importuotojas nevykdo numatytų įpareigojimų, jis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir nubausti bauda nuo 7,24 iki 14,4 tūkst. eurų.
Praktika rodo, kad automobilių importuotojai, pabandę atliekų tvarkymą organizuoti individualiai, paprastai tokio sprendimo atsisako. Anot jų, gamintojų ir importuotojų pareigas patogiausia ir pigiausia įgyvendinti organizuotai, nes reikalaujama ne tik specialaus pasirengimo ir techninių sąlygų, bet ir specialių žinių, o kiekvienai įmonei išlaikyti išmanantį specialistą yra per brangu. Todėl pamėginę atliekas tvarkyti individualiai tos minties palaipsniui atsisako.
Dar vienas būdas išvengti didžiulių baudų – pasirinkti kompetentingas, patirtį turinčias importuotojus vienijančias organizacijas. Jos jau yra sukaupę reikalingą patirtį tiek atliekų tvarkyme, tiek ruošiant reikalingus dokumentus. Kitu atveju gali kilti nesusipratimų, kurie gali neigiamai paveikti verslo situaciją.
„Regitros“ duomenimis, į Lietuvą per metus įvežama apie 200 tūkstančių transporto priemonių, tuo tarpu finansuojamas tik apie 20 proc. automobilių atliekų sutvarkymas.
