Tiesa, patys gamintojai, pristatydami trečios kartos „Cube" modelį, kažką postringavo apie „buldogą su akiniais nuo saulės", „oranžeriją", „masažines vonias", „šaldytuvus" ir „moliuskų geldeles", aikčiojo nuo žaižaruojančių šio projekto komandos kūrybinių idėjų. Dievaži, reikia neeilinės drąsos nuo konvejerio paleisti mašinai asimetriniu kėbulu, suapvalintais galiniais langais, į šoną atsidarančiomis bagažinės durelėmis ir gausybe panašių akibrokštų automobilių klasikai.
Kita vertus, „Nissan" neabejotinai išvadavo nuo rūpesčių žmones, kurie pirkdami mašiną nori įsigyti šį tą daugiau nei transporto priemonę. Nestandartiškai mąstančios, savitai grožį ir funkcionalumą suprantančios asmenybės tokį daiktą mielai renkasi tarsi vizitinę kortelę su ratais. Juo labiau kad neįprasto dizaino eksterjeras nekelia didesnių nepatogumų. Bene vienintelė milžinišką šalytuvą primenančio „Cube" bėda - klaikus oro pasipriešinimo koeficientas. Dėl šios priežasties didžiausias automobiliuko greitis tėra 175 km/val. Jautrumas šoniniams vėjo gūsiams toks choleriškas, kad nuo pravažiuojančių vilkikų krūpčioja ne tik pirmą kartą vidun įsėdę keleiviai, bet ir mažesni „Nissan" varžtai.
Kiti su asimetrinėmis formomis susiję dalykai tėra stilistiniai sprendimai ir neverčia koreguoti vairuotojo įpročių. Tarkim, iš šalies gali pasirodyti, kad suapvalintas šoninis ar galinis langas leidžia mėgautis geresniu matomumu rikiuojantis į kitą juostą arba atbulomis statant mašiną. Iš tiesų už neperregimo stiklo tūno toks pat tvirtas ir masyvus statramstis, todėl atliekant minėtus manevrus reikia vadovautis tradiciniais orientyrais. Ir priešingai. Pirmą kartą iš arti apžiūrinėjant „Cube" gali kilti įtarimas, kad Stelmužės ąžuolo dydžio priekiniai statramsčiai neišvengiami užstos posūkį, tačiau taip tikrai nėra: vairuotojas sėdi per patrankos šūvį nuo šių obeliskus primenančių kėbulo konstrukcijų ir vaizdą už lango mato nė kiek ne prasčiau nei esantis prie klasikinio hečbeko vairo.
Specifinės geometrinės formos sukuria iliuziją, kad į „Cube" krovinių skyrių turėtų tilpti mažiausiai keturi europadėklai rakandų. Pravėręs bagažinės dureles supranti kuo smagiausiai susimovęs, nes slenkstis pasirodo esąs netikėtai aukštas, o vietos rezervuota tik dviem pakeliams cigarečių. Juokas juokais - iš tiesų 260 litrų yra mažesnis tūris, nei siūlomas „Porsche Boxster" šeimininkams. Tačiau ne viskas taip blogai. Geros žinios dvi: galinių sėdynių atlošus galima nulenkti iki miegoti tinkamo kampo, o, jei į kelionę leidžiamasi dviese, visą trivietę sofą-lovą paslinkti pirmyn per gerus du sprindžius ir bagažinės erdvę padidinti iki 410 litrų. Analogiška konstrukcija yra ir funkcionaliajame „Nissan Note", taip pat giminaityje „Renault Captur". 2009-aisiais pasirodęs „Cube" lig šiol atlieka idėjų ir kai kurių sprendimų donoro misiją. Štai centrinėje konsolėje įmontuotas valdymo prietaisų blokas pasiskolintas iš „Micros", vidinės durelių rankenėlės - iš „Juke". Nenustebčiau, jei kuriame nors „Nissan" ar „Renault" pasirodys romantika alsuojanti lubų konstrukcija. Jos atrodo tarsi vandens ratilai, sklindantys nuo stogą palietusio salono apšvietimo žibinto.
Dabar apie kainą, kurią reikia pakloti norint lepintis tokiu netradiciniu automobiliuku. Nors „Cube" jau porą metų siūlomas Europos rinkai, į mūsų redakcijos garažą patekusi prabangiausia „Cube" versija „Krom" buvo skirta tik Amerikos benzingalviams. Profesionalus fotografas Andrius Laucius apie tokį daiktą pradėjo svajoti vos pamatęs 2008-aisiais Los Andželo parodoje pristatyto „Cube" nuotraukas. Kai jo šeimai iš tiesų prireikė transporto priemonės, padedamas bičiulių iš anapus Atlanto susirado per avariją į nosį gavusį egzempliorių ir parsiplukdė į Klaipėdą. Kosmetinis remontas nebuvo sudėtingas, todėl pinigus, kuriuos teko pakloti už poros metų senumo judrųjį šaldytuvą (4500 dolerių), Andrius vadina vaikiškais.
Įregistravus „Cube" užplūdusią euforiją apkartino tik vienas bjaurus gedimas. Pradėjus rodyti kaprizus CVT (variatorius) slėgio davikliui transmisijoje drastiškai sumažėjo alyvos lygis. Dėl šios priežasties mechanizmas neįtikimai greitai sustreikavo ir pareikalavo papildomų investicijų. „Cube" šeimininkas išbandė visus įmanomus garažinės terapijos būdus, tačiau galiausiai buvo priverstas dar kartą kreiptis į draugus JAV ir parsisiųsti naują agregatą. Nors daliai šių tinka ir europietiškų „Nissan" modelių atsarginės detalės, visgi galvos skausmo kam nors subyrėjus patiriama gerokai daugiau, nei reanimuojant vokišką ar prancūzišką ratuotį. Tačiau Andrius dievagojasi nesigailėjęs ir nesigailįs dėl priimto sprendimo.
PRANAŠUMAI
100 proc. išskirtinumo už palyginti nedidelę pinigų sumą.
Salono apdaila jauki ir kokybiška.
Ilga ratų bazė ir plati tarpvėžė garantuoja nepriekaištingą stabilumą.
TRŪKUMAI
Atsarginių detalių paieška dažniausiai virsta ilgu detektyvu.
Kuklūs dinaminiai duomenys ir didokos degalų sąnaudos.
Tokią beviltišką CVT pavarų dėžę sugalvoję konstruktoriai turėtų degti pragare.
„Nissan Cube" duomenys
Kėbulo tipas: vienatūris
Variklis: 1798 cm3, L4, PVR, 124 AG, 172 Nm
Ekonomiškumas: 8,7 l/100 km, 159 g/km CO2
Greitis: 0–100 km/val. per 12 s, 175 km/val.
Svoris: 1255 kg
Kaina: 19 898 Lt
Rida: 72 520 km