Pirmadienį dienraštis „The Daily Yomiuri“ pranešė, jog C. Ghosnas buvo suimtas dėl galimo šalies finansinių įstatymų pažeidimo, rašo „Automotive News“.
„Nissan“ generalinis direktorius Hiroto Saikawa pateiks rekomendaciją pašalinti C. Ghosną iš direktorių valdybos, pirmadienį sakė „Nissan“ atstovas spaudai Nicholas Maxfieldas. Kompanija taip pat planuoja atleisti jo kolegą valdybos narį Gregą Kelly‘į, kuris, tapęs žmogiškųjų išteklių vadovu, kilo į valdančiuosius kompanijos sluoksnius.
„Nissan“ manymu, 64-erių C. Ghosnas daugelį metų nepakankamai informavo apie savo pajamas, piktnaudžiavo ir švaistė kompanijos turtą. Pasak N. Maxfieldo, G. Kelly‘is buvo „smarkiai įsitraukęs“ į šią schemą. „Nissan“ nepranešė, kas pakeis C. Ghosną ir taps valdybos pirmininku.
„Nissan“ teigė keletą mėnesių vykdžiusi vidinį tyrimą dėl C. Ghosno ir G. Kelly‘io veiklos. Tyrimas buvo paremtas informatoriaus pranešimu.
„Tyrimas parodė, kad tiek C. Ghosnas, tiek G. Kelly‘is daugelį metų Tokijo vertybinių popierių biržos ataskaitoje nurodė mažesnį nei iš tiesų atlyginimo dydį, kad sumažintų atskleidžiamą C. Ghosno atlyginimo sumą“, – teigiama kompanijos pranešime. „Nissan“ tvirtino atskleidusi daugybę kitų „reikšmingų nusižengimų“, įskaitant kompanijos turto naudojimą asmeninėms reikmėms.
„Nissan“ teigė perduodanti informaciją prokurorams ir bendradarbiaujanti su institucijomis. „Nissan“ nepaprastai atsiprašo, kad savo akcininkams ir suinteresuotosioms šalims sukėlė didžiulį susirūpinimą. Mes ir toliau dirbsime, kad aptiktume savo valdymo ir taisyklių laikymosi problemas ir imsimės reikiamų priemonių“, – žadėjo kompanija.
Didžiulis nuosmukis
C. Ghosno atleidimas žymės stulbinamą žmogaus, kuris praskynė kelią ir vadovavo „Nissan“ sugrįžimui, nuosmukį. Jis taip pat nusipelnė vadovavimu vienai iš keleto sėkmingų automobilių pramonės partnerysčių – ilgalaikiam „Nissan“ „Renault“ bendradarbiavimui.
C. Ghosnas išplėtė aljansą ir priėmė į jį „Mitsubishi Motors Corp.“ – 2016-aisiais “Nissan” įsigijo savo mažesniosios konkurentės Japonijoje kontrolinį akcijų paketą.
Suėmimas taip pat kelia klausimą dėl aljanso ateities – kas bus, kai C. Ghosnas pasitrauks. Tikimasi, kad C. Ghosnas artimiausiu metu atsistatydins iš aljanso pirmininko pareigų, o jis daug dirbo, kad sudėliotų ir palaikytų tokią struktūrą, kuri leistų automobilių gamintojams dirbti drauge ir tuo pačiu išlaikyti savo nepriklausomybę bei prekės ženklo tapatumą.
C. Ghosnas Japonijoje dėl savo itin didelio atlyginimo yra kontroversiška figūra. Jis nuolat atsiduria tarp daugiausiai uždirbančių šalies automobilių kompanijų vadovų. „Nissan“ tvirtina, kad savo vadovams reikia mokėti daugiau už Japonijoje numatytą vidurkį, jog taip pritrauktų aukščiausio lygio tarptautinės automobilių pramonės talentus.
Kai kurios Japonijos žiniasklaidos priemonės buvo pranešusios, kad vienas iš tyrėjų analizuojamų klausimų yra tai, ar apie netinkamą informavimą, kuriuo kaltinamas C. Ghosnas, žinojo „Nissan“ juridiniai asmenys.
1999-aisiais C. Ghosną „Renault“ delegavo perimti „Nissan“ vykdančiojo direktoriaus pareigas. Kitais metais jis tapo „Nissan“ prezidentu ir nuo 2001-ųjų dirbo generaliniu direktoriumi. Jis tuo pačiu 2005-aisiais tapo „Renault“ prezidentu, o 2016-aisiais – „Mitsubishi Motors“ pirmininku.