Laukia iššūkiai
Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, 2023-aisiais pasaulyje buvo įregistruota apie 14 mln. naujų elektromobilių. Šis skaičius – 35 proc. (arba 3,5 mln. vnt.) didesnis nei 2022 m. ir net šešis kartus išaugo lyginant su 2018-aisiais.
Lietuvoje skaičiai kol kas kuklesni. „Regitros“ duomenimis, š. m. rugpjūčio 1 d. šalyje iš viso buvo registruota 23,8 tūkst. elektra varomų transporto priemonių. Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad iki 2030-ųjų šis skaičius turėtų pasiekti 240 tūkst.
Kaip teigia žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška, kol kas ši prognozė atrodo ambicinga ir jos sėkmė itin priklausys nuo to, kaip pavyks prisitaikyti prie elektromobilių vairuotojų poreikių.
„IEA skaičiuoja, kad pirmąjį š. m. ketvirtį elektromobilių pardavimas išliko itin aukštas ir viršijo 2023 m. to paties laikotarpio prekybos mastą maždaug 25 proc., pasiekdamas daugiau nei 3 mln. vienetų. Akivaizdu, kad elektra varomos transporto priemonės sparčiai populiarėja, visas jas reikės įkrauti, todėl ne tik vyriausybių, bet ir verslo laukia didžiuliai iššūkiai, norint visokeriopai patenkinti augančią įkrovimo paslaugų paklausą“, – dėsto J. Areška.
Prioritetas – ne tik kaina
Ne paslaptis, kad elektromobilių populiarumas tiesiogiai koreliuoja tiek su jų kaina, tiek su galimybe juos patogiai įsikrauti viešose stotelėse ar savo namuose. Čia svarbu pažymėti, kad prieš įsirengdami asmeninę įkrovimo stotelę, elektromobilių vairuotojai taip pat įvertina daugybę skirtingų faktorių.
Kaip rodo „Enefit“ užsakymu š. m. birželio mėnesį Baltijos šalyse atlikta apklausa, gyventojai didžiausią prioritetą, renkantis įkrovimo stotelę namams, teikia jos kainai. Lietuvoje tai svarbiausias faktorius yra 56 proc. respondentų., Latvijoje – 44 proc., Estijoje – 43 proc.
Vis dėlto, tai nėra vienintelis kriterijus. Be kainos, lietuviams itin svarbi elektromobilio įkrovimo sparta – šį variantą pasirinko 42 proc. apklaustųjų. Trečioje vietoje pagal prioritetą – kad įkrovimo stotelė būtų geriausias „viskas viename“ sprendimas (24 proc.).
Palyginimui, latviams po kainos antras svarbiausias kriterijus taip pat yra įkrovimo sparta (36 proc.), estams – aukšta įkrovimo stotelės įrengimo kokybė (36 proc.). Estijos gyventojams įkrovimo greitis rikiuojasi tik trečioje vietoje (34 proc.), tuo metu latviams – kad tai būtų geriausias „viskas viename“ sprendimas (32 proc.).
Pirmieji žingsniai jau padaryti
Anot J. Areškos, vis daugiau vairuotojų domisi galimybe įsirengti nuosavą elektromobilių įkrovimo stotelę savo namuose. Beje, Lietuvoje įkrovimo stoteles jau galima ir nuomotis, tad iškart nereikia turėti visos jai reikalingos pinigų sumos.
„Kaip atskleidžia gyventojų apklausa, vartotojų prioritetais išlieka ne tik įkrovimo stotelės kaina, bet ir visokeriopas patogumas bei paslaugos kokybė. Tą suprasdami, dar prieš kurį laiką savo klientams pasiūlėme „EV 360°“ sprendimą, kuris apima įkrovimo stotelės nuomą, išmanųjį įkrovimą, kiekvieną mėnesį taikomas nuolaidas įsikrovimui viešose stotelėse bei neribotą įrenginio garantiją“, – vardija J. Areška.
Pašnekovo teigimu, itin svarbu ir tai, kad, žengiant transporto elektrifikacijos ir visai ES aktualiu žaliojo kurso keliu, pirmieji žingsniai Lietuvoje jau padaryti ir kalbant apie viešą infrastruktūrą. Dar prieš dvejus metus, 2022-ųjų gegužę, Susisiekimo ministerija pristatė ambicingą planą, kurio vizija – iki 2030 m. valstybinės reikšmės keliuose kas 60 km abiem kryptimis įrengti po elektromobilių įkrovimo stotelę. Prie šio tikslo įgyvendinimo prisideda ir „Enefit“.
„Savąjį įkrovimo stotelių tinklą šalies keliuose vystome nuo 2023 m. lapkričio, o šių metų gale iš viso planuojame turėti 350 stotelių. Iki 2026 m. pabaigos „Enefit Volt“ tinklo dydis išaugs iki 1 000 stotelių. Šiais metais be ne daugiausiai tinklo stotelių bus įrengta šalia prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvių“, – apie darbus pasakoja J. Areška.
Baltijos šalių gyventojų apklausą „Enefit“ užsakymu atliko bendrovė „Kantar Emor“. Tyrimas vykdytas š. m. birželio 13–27 d., jo metu apklausti virš 1000 gyventojų 18–74 m. amžiaus.