Į klausimą kokį automobilį rinktųsi įsigyti asmeniniam naudojimui, jei jų techninės charakteristikos ir kaina būtų vienoda, 31 proc. apklaustųjų atsakė, kad su hibridiniu varikliu elektra/benzinas, 21 proc. rinktųsi elektromobilį, po 10 proc. – automobilius su dyzeliniu ir su benzininiu varikliu.
Už hibridinius variklius elektra/dyzelis turinčius automobilius pasisakė 8 proc., varomus benzinu/dujomis – 5 proc., vien dujomis – 2 proc.
„Apklausa parodė, kad žmonės linkę rinktis tvaresnius automobilius, o nuo masinio jų pirkimo kol kas sulaiko tik aukštesnė kaina ir kiek ribota techninė infrastruktūra, ypač kalbant apie elektromobilių įkrovimo vietų trūkumą šalyje. Greičiausiai todėl į pirmąją vietą ir iškopė hibridiniai automobiliai – jie leidžia derinti skirtingas kuro rūšis, taip keliones padarydami ekonomiškesnes ir patogesnes“, – teigia tyrimą inicijavusio BRC Autocentro pardavimų vadovas Zbignev Podskorbis.
Už hibridinius automobilius varomus elektra / benzinu labiausiai pasisako vyriausi, nuo 46 m. amžiaus gyventojai – kiek daugiau nei trečdalis (34 proc.). Elektromobiliai labiausiai imponuoja 36-45 m. (25 proc.) ir jauniausiems, 18-25 m. gyventojams (24 proc.).
Prie hibridinių automobilių persėsti linkę miestų gyventojai: už juos pasisako 34 proc. gyvenančių didžiuosiuose miestuose ir 30 proc. miestų ir rajonų centrų gyventojų. Tuo tarpu, prie elektromobilių vairo didžiųjų miestų ir kaimo vietovių gyventojai už juos pasisako 23 proc. didmiesčių gyventojų ir 22 proc. kaimo vietovių gyventojų.
Panašus požiūris į hibridinius automobilius ir tarp skirtingų pajamų grupių – atitinkamai hibridinius automobilius rinktųsi 25,5 proc. mažiausias pajamas ir 32 proc. didžiausias pajamas gaunančių gyventojų. Gaunantys mažiausias pajamas kiek rečiau būtų linkę rinktis elektromobilius – 16 proc., kai tarp gaunančių aukštesnes pajamas – 29 proc.
„Kylančios naftos produktų ir degalų kainos skatina gyventojus pagalvoti apie galimas alternatyvas. Net naudojant vidaus degimo variklį, įkraunamo hibridinio automobilio degalų sąnaudos būna iki 35 proc. mažesnės nei benzinu ar dyzelinu varomo automobilio, todėl tvaresni hibridai ir elektromobiliai yra ir ekonomiškesnis sprendimas jų vairuotojams“, – komentuoja pašnekovas.
Jo teigimu, nuo elektromobilių pirkimo šiuo metu gali atbaidyti ir tai, kad šalyje kol kas nėra gerai išvystytas įkrovimo stotelių tinklas, ypač užmiesčiuose. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, Lietuva yra tarp penkių mažiausiai elektromobilių įkrovimo prieigų turinčių Europos šalių – 0,2 tokios prieigos šimtui kilometrų.
Šiuo metu šalyje yra virš 360 viešųjų arba pusiau viešųjų įkrovimo prieigų, tačiau, Susisiekimo ministerijos duomenimis, iki 2030 m. Lietuvoje jų skaičius turėtų užaugti iki 6 tūkst. Šalia valstybinės reikšmės kelių iki 2025 m. pagal poreikį turėtų būti įrengta apie 200, iki 2030 m. – apie 1 tūkst. viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
„Besirenkantieji grynuosius elektromobilius paprastai įvertina, kokį atstumą nuvažiuoja darbo dienomis, tolimesnių kelionių metu, kaip dažnai jiems gali tekti elektromobilius įkrauti ir ar maršrute yra pakankamai įkrovimo vietų. Kadangi įkrovimo galimybių trūkumas gali kelti nepatogumų, optimalia išeitimi tampa įkraunami hibridiniai automobiliai“, – sako Z. Podskorbis.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, iki 2022 m. liepos 1 d. Lietuvoje iš viso buvo užregistruota daugiau nei 6 tūkst. elektra varomų M1 klasės lengvųjų automobilių ir virš 43,5 tūkst. elektra/benzinu varomų M1 klasės lengvųjų automobilių.
Didžiausią Lietuvos keliais važinėjančių automobilių dalį sudaro varomi dyzeliniu kuru – virš 1,1 mln., benzinu – virš 375 tūkst. automobilių.
„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko gegužės 27 – birželio 6 dienomis, joje dalyvavo 1010 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.