Iš 29 pernai rinkimams pateiktų automobilių rinkimų komisija, kurią sudarė 58 didelę patirtį turintys žurnalistai ir kurioje 5 didžiausių Europos automobilių rinkų – Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos – šalims atstovavo po 6 specialistus, po pernai metų pabaigoje Danijoje vykusių bandymų išrinko pretendentų septynetuką.
Kaip nebūtų keista, jame – tik vienas vokiškas automobilis. Bet stebėtis neverta – žurnalistai iš skirtingų šalių lemia ir didelę automobilių įvairovę, nebūtinai koreliuojančia su didžiausios Europos automobilių rinkos – Vokietijos – mėgstamiausių markių automobiliais.
Kadangi šiemet į Ženevos parodą skridau, o ne kaip įprasta važiavau automobiliu, nepraleidau progos tiesiai iš oro uosto užsukti į „Palexpo“ parodų centrą, kur rytoj prasidės neabejotinai smagiausia savo automobilių įvairove paroda Europoje, o pirmadienį paskelbtas „Europos metų automobilio 2017“ titulo nugalėtojas.
Po neilgai trukusio šurmulio, buvo pradėta trumpa oficiali dalis. Organizacinio komiteto pirmininkas Hakanas Matsonas paskelbė suskaičiuotos rezultatus. Tad nugalėtoju tapo „Peugeot 3008“ automobilis, kuriam žiuri nariai skyrė 319 balsų.
Antrą vietą su 296 balsais „Alfa Romeo Giulia“ užėmė, o trečias, surinkęs 197 balsus, liko E klasės „Mercedes-Benz“.
Ketvirtą vietą užėmė „Volvo S90/V90“ (172 balsai), penktąją – „Citroen C3“ (166), šeštąją – „Toyota C-HR“ (165) ir septintas liko „Nissan Micra“ (135).
Visus pretendentus, išskyrus „Nissan Micra“ (kurią apžiūrėjau rudenį Paryžiuje vykusioje parodoje), buvau išbandęs ir „Motorų“ paskyroje feisbuke spėjau savo trejetuką. Jis buvo toks (eilės tvarka):
„Toyota C-HR“
„Peugeot 3008“
„Nissan Micra“.
„Toyota“ prognozavau sėkmę dėl drąsaus dizaino, aktualaus Europoje dydžio ir, žinoma, hibridinės pavaros. „Peugeot 3008“ taip pat smagiai nuteikia savo išvaizda ir itin šiuolaikišku bei su pretenzijomis į aukštesnę klase salonu. Na, o naujoji „Micra“ – tai visai nebe tas miesto guzas, matomas gatvėse, o iki 4 metrų ištįsęs simpatiškas B klasės automobilis, kuriam dabar kur kas labiau tiktų „Midi“ vardas.
Likusiame „mano“ septynete neabejotinai pats ryškiausias (visomis prasmėmis) – „Alfa Romeo Giulia“. Klasikinis sedanas su galiniais varančiaisiais ratais neįtikėtinai vikrus ir smagiai valdomas. Žinoma, aistrą daug kam atvėsina kaina, prilygstanti 3 serijos BMW ir C klasės „Mercedes“ – čia jau tikrai reikia įsimylėti iki ausų.
Dėl E klasės „Mercedes“ ir „Volvo S90/V90“ abejonių nėra – puikūs automobiliai, rasiantys savo pirkėją. Vokiškas modelis yra etaloninis verslo klasės mašinos pavyzdys su daugiamete patirtimi ir istorija. O štai „Volvo“ stebina savo skandinaviškai elegantišku salonu ir spinduliuoja savitumu, kuriam neprilygs nei vienas vokiškas automobilis.
„Citroen C3“ – simpatiškas ir komfortiškas, taip pat – ir itin originalus miesto mažylis, patiksiantis norintiems išsiskirti. Tik kaip ir anksčiau debiutavusio „Cactus“ atveju, norėtųsi už jį mokėti mažiau – žvelgiant į sumanius, bet nebrangius salono sprendimus (tokius kaip durelių rankenas pakeitusias kilpas ar visą funkcijų valdymą sutelktą vienoje planšetėje) viliesi, kad jis bus vienas pigiausių pasiūlymų rinkoje, bet taip nėra.