Specialistas „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimuose patikrino, kiek dėmesio šiuolaikinių automobilių gamintojai skiria pagrindiniam komfortą ir sportiškumą lemiančiam elementui – pakaboms, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Bene dažniausia tema kai kalbama apie automobilius – savavaldės transporto priemonės. „We are dynamic“ pakabos reguliavimo įmonės atstovas D. Zinkevičius neslepia, kad gatves užtvindžius tokiems automobiliams, vargu ar kalba apie pakabas bei automobilių valdymo savybes bus kam nors įdomi, mat automobilių gamintojai bus išradę tobulą važiuoklę.
„Tačiau džiugu tai, kad per paskutinius 50 metų pakabų srityje tiek daug naujovių, kad nebeliktų apie ką kalbėti, neatsirado“, – šypsosi žinovas.
Diskoteka ar valsas?
D. Zinkevičius pabrėžia, kad pagrindinis dalykas, lemiantis, kokį „charakterį“ turi automobilis, yra spyruoklės. Būtent jos lemia, automobilis komfortiškas ar dinamiškas.
„Jei automobilį jauti taip, tarsi šoktumei valsą, jis yra komfortiškas. Jeigu pojūčiai lyg diskotekoje – dinamiškas“, – lygina žinovas.
Be spyruoklių konstruojant automobilio pakabą ir suteikiant jai charakterio, svarbu dar ir tai, koks kiekvieno komponento rezonansinis dažnis. Apskaičiavus tokį ir juo paveikus pakabą, ji pradeda svyruoti didele amplitude.
Žinoti skirtingų komponentų dažnius naudinga, mat šitaip pakabų gamintojai turi galimybes išvengti nemalonių virpesių, neretai priverčiančių blogai pasijusti ir sėdinčius automobilyje.
„Pavyzdžiui, žmogaus vidaus organų rezonansinis dažnis yra 4-6 hercai (Hz). Didesnio pilvo savininkų rezonansinis dažnis yra labiau 4 Hz, turinčių pilvo presą – 6 Hz. Ir gamintojai vengia vibracijų šiame diapazone, mat žino, kad žmogui labai nepatogu važiuoti, – pasakoja specialistas. – Pavyzdžiui, variklio ir pavarų dėžės rezonansinis dažnis yra 8-10 Hz ir Molėtų plentas neretai sukelia šių dviejų komponentų vibravimą. Atrodo, važiuoji plentu, matai sujungimus kartas nuo karto, o vibraciją jauti nuolat. Tai reiškia, kad vibruoja būtent šie du agregatai.“
Galiausiai reikšmę pakabos darbui turi ir amortizatoriai. Mažesnį slopinimą turintys agregatai leidžia automobiliui, jo pakabai per nelygumus plaukti, o važiuojant vingiuotu, kalvotu keliu, įneša nesvarumo pojūtį. Ir atvirkščiai – mažiau slopinantys amortizatoriai tokio „plaukimo“ neleidžia, laiko automobilį arčiau žemės.
Rado ir nustebinusių
Beveik visus „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimų dalyvius patikrinęs žinovas akcentavo, kad apie kiekvieną automobilį galima pasakyti labai daug. Net, pavyzdžiui, apie iš pirmo žvilgsnio komercinius modelius, tokius kaip „Citroen Berlingo“ ar „Peugeot Rifter“ bei „Nissan e-NV200“.
„Čia reikalavimai pakabai yra minimalūs, mat tokie automobiliai turi vežti krovinį ir nekratyti. Visi sprendimai tokie, kad automobiliai – gana dinamiški, lengvai valdomi ir nedaug svyra posūkiuose“, – kalbėjo specialistas.
Kitaip yra su mažųjų automobilių segmentu. Kalbant apie tokių automobilių šeimininkus, tikina D. Zinkevičius, komforto poreikis nėra didelis, tačiau mieste dėl nesmarkiai pakabos judesius slopinančių amortizatorių tokių modelių važiuoklės komfortiškos, o važiuojant didesniais greičiais justi, kad automobiliai linguoja, persisveria ir yra prasčiau valdomi.
„Tai priežastis, kodėl aukštesnės klasės automobiliuose komforto pojūtis dažnai paaukojamas, atiduodant duoklę valdymo savybėms“, – aiškino ekspertas.
Hečbekų įvairovė
Pasakodamas įspūdžius iš C segmento modelių, tokių kaip „Ford Focus“, „Kia Ceed“, „Nissan Leaf“ ar „Honda Civic“ bandymų, žinovas neslėpė, kad šis – bene įvairiausias. Čia netrūksta ir minkštesnę, komfortiškesnę važiuoklę turinčių, tačiau prasčiau valdomų automobilių, yra ir tokių, kurie tokie sportiški, kad važinėjant kasdien norėtųsi netgi prastesnių valdymo savybių.
Didžiausią nuostabą kalbant apie šį segmentą D. Zinkevičiui paliko A klasės „Mercedes-Benz“. Automobilio pakaboje, anot eksperto, standesnės spyruoklės nei kituose modeliuose, o didelio diametro ratlankiai komforto neprideda.
„Man kartais atrodo, kad geriau salone turėti pastatytą modelį su didesniais ratlankiais, o bandomąjį skirti su mažesniais – taip komfortiškiau“, – patarė pardavėjams jis.
Vertindamas mažuosius konkurse dalyvaujančius SUV klasės modelius, D. Zinkevičius juokėsi, kad vienintelis juos daugiau ar mažiau siejantis dalykas tėra dydis. Segmente netrūksta tokių, kurie valdomi nepalyginamai geriau nei tikėtumeisi. Taip pat netrūksta tokių, kurie asfaltuotame kelyje nusileidžia konkurentams, bet yra nepranokstami miškuose ir bekelėje – pavyzdžiui, „Suzuki Jimny“.
Technologijos keliauja „žemyn“
Didesnių modelių – D segmente – didžiausią nuostabą sukėlė „Peugeot 508“ modelis. Anot D. Zinkevičiaus, įspūdis toks, tarsi šiam modeliui panaudota pakaba „pasiskolinta“ iš prabangesnio segmento.
„Važiuojant justi švelnumas, labiau būdingas tokiems modeliams, kaip „Audi A6“. Žinoma, kad būtų išgautas plaukimas, amortizatoriai turi būti mažiau slopinantys, todėl važiuojant per aštrius nelygumus, važiuoklėje atsiranda tam tikrų garsų. Visgi pakaba yra valdoma elektronika ir ši savo darbą padaro“, – analizavo ekspertas.
Mažiausiai komentarų D. Zinkevičius turėjo kalbėdamas apie „premium“ segmento automobilius. Anot jo, šis segmentas yra nelabai įdomus, mat dauguma automobilių jame – nuobodžiai tobuli. Vertindamas prabangiausius konkurso modelius, žinovas turėjo vos keletą pastabų. Pavyzdžiui, kad „Audi A7“ modelio važiuoklėje šiek tiek garsų atsiranda važiuojant tik per aštriausius nelygumus, o „Volkswagen Touareg“ puikiai įveikia smulkias duobeles.
„Nustebino ir BMW X5. Labiausiai tuo, kad važiuoklė yra dar švelnesnė ir automobilis dar švelniau reaguoja į grublėtus paviršius bei duobes nei ankstesnės kartos modelis“, – aiškino jis.
Apibendrindamas visų 33 šių metų konkurse dalyvaujančių modelių pakabas, specialistas neslėpė – tendencijos išlieka tos pačios: komfortas aukojamas automobiliams montuojant tai, kas gražu – didesni ratlankiai, žemo profilio padangos.
„Antra vertus, tokie sprendimai, kaip elektra valdomos pakabos, pakankamai gerai išsprendžia tokių kompromisų keliamus klausimus. Matyt, todėl prabangesniems segmentams būdingos technologijos pamažu skverbiasi ir į pigesniuosius segmentus“, – situaciją apibūdino D. Zinkevičius.