Paaiškino, kodėl maža automobilio kaina dar nereiškia, kad jis išties yra pigus

Automobilio kaina neretai vertinama pagal kainoraščio skaičių. Atrodo, savaime suprantama – juk modelis, kainuojantis 20 tūkst., yra pigesnis už tą, kurio kaina 25 tūkst. eurų. Tačiau transporto priemonė perkama ne vienam mėnesiui – dažnai 3 ar 5 metams, todėl didelius autoparkus administruojančiose įmonėse dažniau naudojamas TCO (angl. Total Cost of Ownership arba True Cost to Own) metodas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Skirtingos eksploatacijos išlaidos

Didelė bendros automobilio naudojimo kainos dalis slypi jo nuvertėjime bei draudimo įmokose. Likusi tiesiogiai priklauso nuo nuvažiuojamo atstumo: degalų, techninės priežiūros, padangų, kitų eksploatacinių medžiagų.

Degalų sąnaudas naujam automobiliui suskaičiuoti nesunku. Kone visi gamintojai jas pateikia pagal naująją realaus važiavimo WLTP (angl. Worldwide Hamorized Light Vehicle Test Procedure) metodiką. Pagal šį rodiklį pateikiamos degalų sąnaudos – kur kas tikslesnės nei pagal senąjį NEDC, naująjį skaičių galima prilyginti realiam suvartojimui. Tačiau kai kurie gamintojai vis dar pateikia informaciją pagal NEDC, tad renkantis transporto priemonę, reikėtų atkreipti dėmesį į tai.

Kiti ne mažiau svarbūs niuansai – techninės priežiūros intervalas bei atstovybių skaičius šalyje. Tai itin aktualu mažesniuose miestuose įsikūrusioms įmonėms: automobilį nusipirkti galima ir už kelių šimtų kilometrų, tačiau važiuoti jį remontuoti patogiausia kuo arčiau jos buveinės.

Techninės priežiūros kainas pateikti gali daugelis automobilių salonų. Jos atliekamos kas tam tikrą kilometrų skaičių (įprastai 20 000–40 000 km) arba ne rečiau nei tam tikras laikotarpis (dažniausiai 1–2 metai). Klientai turėtų pritaikyti automobilio techninio patikrinimo laikotarpius pagal savo planuojamą ridą bei taip apskaičiuoti, kiek jie kainuos visu naudojimo laikotarpiu.

Kartu garantijos įtaka naudojimo kainai neretai pervertinama. Dainius Lepeška, „Sostena“ komercinio transporto „Renault PRO+“ projekto vadovas, pataria perskaityti garantijos sąlygas ir pasidomėti, kokios išimtys yra taikomos.

„Yra gamintojų, kurie nuo antrų metų taiko išimtis važiuoklei, elektronikai. Dažniausiai kuo ilgesnė garantija, tuo daugiau išimčių. Todėl klientui rekomenduoju pasidomėti, kokias išimtis gamintojas taiko garantijos metu. Kai kurie automobilių salonai siūlo ilgesnę ne gamintojo garantiją. Tokiu atveju reiktų išsiaiškinti, kokios yra sąlygos, jei automobilis bus remontuojamas ne pardavėjo servise“, – teigia pardavimo specialistas.

Likutinės vertės skirtumai

Įmonės daugumą transporto priemonių šiuo metu įsigyja lizingo su likutine verte arba veiklos nuomos būdu, todėl didelės įtakos mėnesinei įmokai turi ne tik pradinė transporto priemonės kaina, bet ir pardavėjo suteikiama likutinė vertė. Pavyzdžiui, vienas pardavėjas gali garantuoti 30 proc. likutinę vertę po 5 metų, o kitas – vos 20 proc. Jei abiejų transporto priemonių bendroji kaina yra tokia pati, pvz., 20 tūkst. Eur, mėnesinė antrojo modelio įmoka bus apie 30 Eur didesnė.

„Likutinė vertė yra svarbus pardavėjo nustatomas kriterijus, už kurį jis įsipareigoja nupirkti iš lizingo ar nuomos bendrovės automobilį ir turi nustatyti tokią kainą, už kurią galėtų naudotą automobilį parduoti. Likutinės vertės dydis priklauso nuo laikotarpio ir ridos, įtakos turi ir modelis. Vien įvertinus likutinę vertę, kainoraštyje mėnesinė brangesnio automobilio įmoka gali tapti mažesnė nei pigesnio. Todėl tai yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis tiek naują, tiek naudotą transporto priemonę“, – paaiškina D. Lepeška.

Net mokant už automobilį visą sumą iškart, verta pasidomėti jo likutine verte – tai padės tiksliau apskaičiuoti bendrą naudojimo kainą (TCO). Finansų naujienų tinklalapio skaičiavimais, transporto priemonės nuvertėjimas per 5 metus vidutiniškai sudaro apie 40 proc. visos naudojimo kainos.

Lizingo bendrovės kartais pateikia ir transporto priemonės kasko draudimų kainas visam naudojimo laikotarpiui, vadinamąjį lizingą su draudimu. Tai sudaro nemenką gabalą visame automobilio naudojimo kainos pyrage, kuris turi polinkį kasmet didėti, todėl įmonėms naudinga įsigyti draudimą iš lizingo bendrovės – jų pateikiami civilinės atsakomybės bei kasko pasiūlymai greičiausiai bus geresni nei derantis tiesiogiai su draudimo bendrovės atstovais.

Įmonės naudojasi ir veiklos nuoma

Didelę patirtį komercinio transporto pardavimo srityje turintis D. Lepeška teigia, jog įmonės neretai naudojasi veiklos nuomos paslauga. Jos privalumų yra daug, tačiau visi susiveda į viena – patogumą. Nereikia administruoti skirtingų sąskaitų, derėtis su keliais paslaugų teikėjais, o kiekvieną mėnesį visą transporto priemonės naudojimo laikotarpį reikia mokėti vienodo dydžio įmoką – nesvarbu, ar tą mėnesį reikėjo techninio aptarnavimo, ar pirkti padangas.

„Į veiklos nuomos įmoką dažniausiai įskaičiuojama viskas, ko klientas pageidauja – automobilio nuoma, padangų pirkimas ir keitimas, sezoninių saugojimas, remontas, netgi valytuvų keitimas“, – teigia „Sostena“ komercinio transporto pardavimo specialistas.

Galutinį sprendimą, ką rinktis (lizingą su likutine verte ar veiklos nuomą), „Sostena“ komercinio transporto projekto vadovas siūlo priimti pasitarus su tų automobilių pardavėjais. Žinodami numatomą ridą, jie patars geriausią sprendimo būdą, kuris priklauso nuo kiekvieno automobilio individualiai.

„Geras pardavėjas gali patarti, koks yra normalus vieno ar kito modelio eksploatavimo laikas, kokių išlaidų patiria tų automobilių savininkai. Renkantis miesto visureigį „Renault Captur“, per metus įveikiančiam 20 tūkst. kilometrų, rekomenduoju visiškai kitokias sąlygas nei komerciniam mikroautobusui „Master“, kuriuo per metus įveikiama 200 tūkst. km“, – teigia specialistas.