Teoriškai ant kiekvienos padangos klijuojamas lipdukas su aiškiai suvokiamais simboliais užkoduota informacija apie šiuos dalykus turėjo tapti patikimu sufleriu technikos pasaulyje ne taip gerai kaip norėtųsi besiorientuojantiems vairuotojams. Praktiškai dėl šio ženklinimo aiškumo „kas yra kas?“ nė kiek nepadaugėjo. Greičiau atvirkščiai – EU etiketės atnešė naujos sumaišties ir tapo spekuliacijų objektu.
Geri norai
Vienodą padangų ženklinimą numatę Europos įstatymų leidėjai siekė užkirsti kelią pardavėjų spekuliacijoms apie padangos eksploatacines savybes, suteikti vairuotojams objektyvią informaciją kaip kas iš tiesų elgiasi, o drauge paskatinti gamintojus gerinti padangų eksploatacines savybes.
Pagal sukibimą su šlapia kelio danga padangos skirstomos į 7 klases. Geriausių – A klasės padangų – sukibimas užtikrina net 30 proc. trumpesnį stabdymo kelią, nei „slidžiausių“ G klasės padangų. Tai reiškia, kad važiuojant 80 km/val. greičiu pastarąjį apavą mūvintis automobilis sustos maždaug 20 metrų toliau.
Tačiau automobilių ekspertai iš karto atkreipė dėmesį, kad padangų gamintojai kurdami naujus modelius atsižvelgia į maždaug 50 pagrindinių ir dar kone keturis kartus daugiau šalutinių kriterijų, todėl racionalų sprendimą priimti remiantis tik trimis parametrais tiesiog neįmanoma.
Bandymų metodai
Daugiausia ginčų kilo dėl žieminių padangų vertinimo. Problema glūdi tame, kad tiek vasarinės, tiek žieminės padangos bandomos iš esmės tokiomis pat sąlygomis: matuojamas tik sukibimas su šlapia kelio danga neatsižvelgiant į tokius esminius dalykus žiemą kaip stabdymas esant žemai temperatūrai ir sukibimas ant sniego ar ledo.
Antai sukibimo kokybė nustatoma visas padangas – nepriklausomai nuo jų paskirties ir kategorijos – testuojant pliusinėje temperatūroje (vasarines 5–35 °C, o žieminės esant 2–20 °C temperatūrai).
Buvęs žinomas lenktynininkas Rokas Lipeikis, komentuodamas šiuos dalykus atkreipė dėmesį, kad šiuo metu egzistuojanti testavimo metodika tinkama tik vasarinėms padangoms, tačiau EU etiketės ant žieminių padangų gali stipriai suklaidinti.
„Visiškai akivaizdu, kad tuos pačius gaminius testuojant skirtingomis sąlygomis bus gauti kardinaliai priešingi rezultatai. Tarkim atšalus iki -5 °C, gerai pliusinėje temperatūroje „dirbusi“ padanga gali pralaimėti varžovei, silpnai atrodžiusiai vasariškomis sąlygomis. Šia prasme EU ženklinimas tikrai nėra geras sufleris. Viskas priklauso nuo padangas parduodančio konsultanto kompetencijos ir sąžiningumo“, – teigė R. Lipeikis.
Tituluotas ralio meistras ir didžiausio padangų pardavimo tinklo Lietuvoje įkūrėjas apgailestavo, kad
bandymai manipuliuoti Centrinės ar netgi Pietų Europos rinkoms skirtų padangų testų rezultatais, siūlant jas pirkti šiaurietiško klimato zonai priskiriamos Lietuvos vairuotojams, yra ne kas kita, kaip žmonių mulkinimas, turintis tiesioginę įtaką eismo saugumui.
„Kai kurios bendrovės netgi savo reklamines kampanijas grindžia „geromis EU etikečių reikšmėmis“. Tokiais dalykais patikėję vairuotojai rizikuoja įsigyti visiškai Lietuvos rinkai netinkamas ir galinčias kelti didelį pavojų padangas“, – sakė pašnekovas.
Kas kam tinka?
Apie painiavą, kurią renkantis žiemines padangas kelia EU ženklinimas, perspėjama oficialiame Suomijos padangų gamintojos „Nokian Tyres“ internetiniam puslapyje. Kompanijos specialistai akcentuoja, kad dabar padangų etiketės tam visiškai nepritaikytos, nes oficialūs bandymai tiesiog neatliekami tikromis žiemiškomis sąlygomis, kuriose Centrinės Europos šalių rinkoms skirtos kieto gumos mišinio padangos būtų pasiųstos į nokautą.
„Padangų etiketė renkantis žiemines padangas neturėtų būti vienintelis pasirinkimo kriterijus: turėtumėte pastudijuoti nepriklausomą padangų lyginimo testą ar pasikonsultuoti su pardavimo ekspertu.
Nedygliuotos žieminės padangos Šiaurės šalims yra pagamintos orientuojantis į čia dominuojančias sąlygas, kai dažnai būna labai slidu, yra ledo, sniego. Nedygliuotos padangos, skirtos Centrinės Europos šalims, sukurtos greitam važiavimui ant asfalto, todėl labai nukenčia sukibimas ant ledo ir sniego“, – rašoma nokiantyres.com.
Kompanijos ekspertai į klausimą „Ar derėtų rinktis žiemines padangas atsižvelgiant tik į sukibimą su šlapiu paviršiumi?“, atsako pakankamai kategoriškai:
„Ne. Sukibimas su šlapiu paviršiumi yra nevienintelis svarbiausias saugumo aspektas, ypač Šiaurės žieminių padangų atveju. Žieminės padangos, pasižyminčios geru sukibimu su šlapiu paviršiumi, turi prastą sukibimą su ledu ir yra labiau pritaikytos centrinės Europos šalių švelnių žiemų sąlygoms.
Padangų etiketė neatskleidžia visos informacijos apie žiemines padangas, t. y. kokioms žiemos sąlygoms jos tinkamos, o įsigyti tinkamas padangas tinkamoms sąlygoms yra esminis dalykas saugumui“, – pabrėžia Suomijos padangų gamintojai.
Padangų specialistai vienbalsiai sutaria, kad žiemą didžiausias prioritetas yra saugumas. Tačiau vienintelio teisingo atsakymo, kaip geriausia šią problemą spręsti, nėra.
„Deja, visiems keliams vienodai tinkamų žieminių padangų nebūna, tad tenka priimti įvairius kompromisus dėl kainos, komforto, pravažumo ar dilimo greičio. Jei vairuotojui labiausiai rūpi, kaip greitai automobilis sustos ir kaip tiksliai bus valdomas slidžiame kelyje, jis turėtų rinktis dygliuotas padangas, nes tai vienintelis „priešnuodis“ žiemą dėl slidaus kelio kylančioms problemoms. Visos alternatyvos, pagamintos iš minkštesnio ar kietesnio gumos mišinio, yra priverstos daryti kompromisus saugumo sąskaita“, – pabrėžia R. Lipeikis.
Minkštos gumos padangos yra šiek tiek tylesnės ir komfortiškesnės nei dygliuotos, jos puikiai įveikia sniegą, tačiau sunkiau nei dygliuotos padangos susidoroja su apledėjusiu paviršiumi. Taip pat jos mažiau efektyvios ant sauso ir ypač ant šlapio asfalto važiuojant didesniu greičiu.
Minkšto gumos mišinio padangos sparčiau dėvisi esant šiltesniam orui ir važiuojant nuvalytais keliais.
Kieto mišinio žiemines padangas galima rinktis važinėjant nuvalytomis miestų gatvėmis ar gerai prižiūrimomis pagrindinėmis magistralėmis. Jos puikiai tinka sausam ar šlapiam, šlapdriba padengtam keliui, tačiau važiuojant snieguotu arba apledėjusiu keliu sukibimas bus prastesnis nei minkštos gumos padangų, todėl teks vengti prasčiau prižiūrimų užmiesčio kelių.
Jei nebus galimybės atidėti tokių kelionių esant sudėtingoms eismo sąlygoms, specialistai rekomenduoja rinktis dygliuotas arba minkšto mišinio padangas.
Renkantis ir tarpusavyje lyginant žiemines padangas labai svarbu atsižvelgti ar tikrai ant skirtingų „svarstyklių“ lėkščių yra tokio paties tipo ir gumos mišinio padangos. Bandant sugretinti „kietas“ ir „minkštas“ žiemines padangas rezultatai gali skirtis net dramatiškais metrų skaičiais, tačiau visiškai neatspindėti jų tikrųjų „darbinių“ savybių žiemiškomis sąlygomis.
Kad skirtingo gumos mišinio padangų stabdymo kelias ant ledo skiriasi beveik dvigubai, tai iliustruoja pateikiami Rusijoje leidžiamo žurnalo „Autoreviu“ atlikto (2014 m.) testo rezultatai. Važiuojant dideliu greičiu dygliuotų ir minkšto gumos mišinio padangų, lyginant su kietomis padangomis, stabdymo kelias gali būti net 50 metrų ilgesnis.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad, pagal ES ženklinimą, aukščiausius įvertinimus dažniausiai turi kieto mišinio padangos. Taip yra todėl, kad testuojama, ne tikromis žiemiškomis sąlygomis, o sąlyginai aukštoje temperatūroje ant šlapio asfalto. Tai klaidinantis dalykas – netgi „A“ klasės vasarinės padangos prastai sukimba su šaltu sausu asfaltu, o esant -15 °C yra visiškai bejėgės.
Turint galvoje, kad 75 proc. eismo nelaimių įvyksta būtent ant sausos kelio dangos, to niekaip negalima vadinti „smulkmena“.