Automobilių žurnalistui šiųmetis konkursas darbingas kaip niekuomet. Išsikėlęs tikslą parodyti įdomiausias konkurso modelių funkcijas, naujoves, paslaptis, D. Leonavičius socialiniuose tinkluose ėmė publikuoti vaizdo įrašus, o konkurse tapo rubrikos „Dainiaus pastebėjimai“ autoriumi.
„Kartais tai, ką rodau, nėra gyvybiškai svarbu, tiesiog įdomios smulkmenos ir įvairios detalės. Bet smagu, kad kurie atstovai suteikia galimybę bandyti automobilius ilgiau bei valandą ar dvi, nes daug kas atsiskleidžia tiesiog naudojant automobilį taip, kaip įprasta, o ne bandant jį provokuoti ir tilpti į skirtą laiką“, – sako D. Leonavičius.
Pasak jo, lengva įvairius dalykus pamatyti, sužinoti ir įsiminti, kai automobiliai – duona kasdienė ir darbas. Paprasti vairuotojai net nežino apie daugelį jų automobilių galimybių. D. Leonavičius prisiminė jį pavežėjusį kaimyną, kuris nusipirko naują automobilį ir važiuodamas tamsoje pats perjungdavo tolimuosius žibintus į artimuosius ir atvirkščiai.
„Paklausiau, kodėl jis taip daro? Jis man parodė, kad yra nustatęs žibintus į automatinį režimą, bet jam neatėjo net mintis į galvą, kad dar reikia paspausti posūkio svirtelės galiuką, kad ta funkcija pradėtų veikti“, – prisimena žurnalistas.
Tokia situacija, pasakoja jis, galvoje subrandino idėją, kad reikia įvairiausius pastebėjimus, susijusius su naujais automobiliais ir juose veikiančiomis technologijomis, nufilmuoti ir paskleisti plačiau.
Dar viena priežastis, kalba žurnalistas, kodėl šiemet konkurse atsirado rubrika „Dainiaus pastebėjimai“, buvo naujausios galimybės automobiliuose, kur sprendimai kartais primena filmuose matomas technologijas.
„Stengiuosi spaudyti mygtukus, visur įlįsti, patikrinti, atrasti įdomybes“, – sako D. Leonavičius.
Aišku, kodėl tiek kainuoja
Žurnalisto teigimu, neretai matant, kaip veikia ir ką gali bandomo automobilio sistemos ir kokios technologijos jame veikia, tampa aišku, kodėl kai kurie modeliai kainuoja apvalias sumas.
Toks, pasak jo, šiemet yra EQS iš „Mercedes-EQ“.
„Matyt, todėl šis modelis ir pateko į geriausių TOP7, nes visos sistemos jame veikia negali sakyti, kad idealiai, bet tikrai labai gerai: ir autonominio vairavimo, ir adaptyvios pastovaus greičio palaikymo, ir regeneracijos, ir navigacijos sistemos viena kitą papildo, yra apjungtos ir kai įsigili, kaip jos veikia, supranti, kad visos šios siatemos stengiasi, kad vairuotojui būtų patogiau, pigiau, ekonomiškiau, geriau ir dar kad gautumei daug komforto važiuodamas“, – pasakoja D. Leonavičius.
Visgi esmė ta, pabrėžia specialistas, apie tai, kad šios sistemos yra, kaip jos veikia, reikia žinoti. O pardavėjai, neretai, nespėja papasakoti visko pirkėjams. Be to, kartais ir nerealu „sukrauti“ visą informaciją į pirkėjo galvą – žinios vairuotoją turi pasiekti iš įvairių šaltinių.
„Aišku, jokia čia nuostaba, kad viskas veikia taip, nes automobilis kainuoja brangiai. Bet būtent taip bandau pagrįsti, kodėl jis kainuoja brangiai“, – aiškina pašnekovas.
Įvairiausios technologijos
Išbandęs šiemet konkurse esančius 27 skirtingus automobilių modelius, D. Leonavičius nufilmavo daugiau nei 20 pačių įvairiausių bei netikėčiausių technologijų ir sprendimų.
Pavyzdžiui, į jo akiratį pateko „Mazda CX-60“ veikianti vairuotojo atpažinimo pagal akis sistema, parenkanti konkrečiam vairuotojui skirtus automobilio nustatymus. Arba „Volvo C40 Recharge“ įjungimas ar išjungimas užpakaliu – tiesiog atsisėdus ant sėdynės. Dėmesio gavo „Lexus NX“ kameros dugne, leidžiančios matyti, kas po ratais, „Nissan Ariya“ galimybė navigacijos rodmenis dviem pirštais „permesti“ iš multimedijai skirto ekrano į prietaisų skydelį vairuotojui prieš akis, ir dar daugelis kitų sprendimų.
Visus D. Leonavičiaus pastebėjimus galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“ įrašius grotažymę #DainiausPastebėjimai.
Konkurso „Lietuvos metų automobilis 2023“ finalas laukia lapkričio 25 d. Jo metu paaiškės, kuris automobilis bus išrinktas metų geriausiu bei kitų nominacijų nugalėtojai.