Aplinkos ministerijos registruotame oro taršos mažinimo plane nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS sakė, jog neaišku, kodėl norima riboti tik dyzelinių automobilių eismą.
„Koks pagrindinis tikslas noro drausti būtent dyzelinių, o ne vien visų, įskaitant ir benzininius automobilių, įvažiavimą į miestus ar atskiras jų dalis“, – kalbėjo P. Poderskis.
Jo nuomone, automobilių draudimas įvažiuoti į miestą turėtų būti įvedamas palaipsniui.
„Norėčiau palinkėti Aplinkos ministerijai imti pavyzdį kaip palaipsniui įgyvendinti tokią sudėtingą reformą, nes paprastas paliepimas tiesiog nuo 2020 metų drausti įvažiuoti į miesto centrą dyzeliniams automobiliams atrodo kaip sprendimas, apie kurio įgyvendinimą nėra pagalvota“, – sakė P. Poderskis.
Jis pridūrė, kad sostinės savivaldybė dabar svarsto, kaip galėtų riboti tranzitinį eismą per senamiestį ar miesto centrą.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas BNS teigė, kad Aplinkos ministerijos siūlymai yra teigiami, tačiau trūksta tikslesnės informacijos, kaip jie bus įgyvendinami.
„Kaip ta programa veiks, juolab, kad jai nėra numatytas finansavimas, šiandien man yra sunku komentuoti. Čia labiau kalbama apie principinį požiūrį. (...) Paskata, vedanti link ekologiškos aplinkos, kas kiekvienam miestui, įskaitant ir Klaipėdą, yra svarbu, be abejo, verta rimto dėmesio ir svarstymo“, – tvirtino uostamiesčio meras.
Jis pridūrė, kad bet kokios programos dėl automobilių ribojimo turi būti pritaikytos kiekvienam miestui atskirai, pavyzdžiui, Klaipėdoje svarbu, kad ribojimai nepakenktų uosto veiklai.
Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius BNS tvirtino, kad savivaldybėje norai mažinti oro taršą sutinkami pozityviai, tačiau iš dabartinių pasiūlymų nėra aišku, kaip priemonės bus įgyvendinamos.
„Teoriškai gražu, bet kaip tai praktiškai turėtų veikti, mums niekas turbūt neatsakys. Norai geri, bet turėtų būti konkrečios priemonės“, – sakė D. Griškevičius.
Anot jo, per patį Šiaulių centrą eina pagrindinė Tilžės gatvė, todėl riboti transportą šiame mieste būtų sudėtinga. D. Griškevičiaus nuomone, Šiauliuose efektyviai galėtų veikti tik stovėjimo rinkliavos didinimas centrinėje miesto dalyje, o Vyriausybė turėtų labiau mąstyti apie mažiau taršių automobilių įsigijimo skatinimą.
Panevėžio savivaldybės mero pareigas laikinai einantis vicemeras Aleksas Varna BNS tvirtino, kad miesto valdžia ketina aptarti ministerijos siūlymus, tačiau neaišku, ar jiems bus pritarta šioje kadencijoje.
„Aš manau, kad centrinėje dalyje tikrai galbūt ir reikėtų (riboti dyzelinius automobilius – BNS). Geriausia būtų, kad išvis nevažinėtų automobiliai, bet reikia visuomeninio transporto. Gal paleisti elektromobilius, kad pastoviai važinėtų centre. Svarbu, kad būtų patogu žmonėms. Čia toks sisteminis klausimas“, – tvirtino A. Varna.
Jo teigimu, Panevėžys jau mąsto, kaip apskritai apriboti eismą centrinėje miesto dalyje.
„Pas mus yra darnaus judrumo planas baigiamas daryti. Yra ten minčių, kad apskritai kuo mažiau automobilių miesto centre būtų“, – teigė jis.
Kauno mero atstovas spaudai Tomas Grigalevičius BNS sakė, jog kol kas šiuos siūlymus vertinti per anksti.
„Kol kas turime per mažai informacijos ir nuo platesnių komentarų susilaikome“, – teigė jis.
Aplinkos ministerija oro taršos mažinimo plane dar siūlo nuo 2021 metų numatyti finansines paskatas asmenims, įsigyjantiems ekologiškus automobilius.
Perkantiems naują elektra varomą ar hibridinį automobilį siūloma taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio vienkartinę negražinamą subsidiją. Vienkartinė subsidija būtų mokama ir tiems, kurie įsigyti ne senesnį kaip 6 metų ne dyzelinu varomą automobilį, o turimą 10 metų ar senesnį automobilį priduotų kaip netinkamą eksploatuoti.
Pirmuoju atveju, Aplinkos ministerijos skaičiavimais, pirmajai paskatai 2021-2027 metais reikėtų 20 mln. eurų, antroji per tą patį laikotarpį pareikalautų dar 40 mln. eurų.