Pavyzdys iš Estijos, kas laukia naudotų automobilių pardavėjų Lietuvoje

Problemos negali būti išsprendžiamos galvojant taip pat, kaip jos buvo sukurtos. Ši Alberto Einšteino frazė taikliai iliustruoja tai, nuo ko reikėtų pradėti siekiant permainų reguliuojant Lietuvos automobilių parką.

Kokiais automobiliais važinėsime ateityje? Su kokiomis problemomis šiandien susiduria automobilių pardavėjai ir kokie iššūkiai laukia ateityje? Šie ir kiti klausimai buvo keliami ketvirtadienį „Litexpo“ parodų centre surengtoje konferencijoje „Automobilių parko ir transporto technologijų raida bei specialistų rengimo perspektyvos Lietuvoje”, kurią iniciavo šiemet 20-mečio veiklą pažyminti Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA).

VĮ „Regitra“ duomenimis, 2013 m. Lietuvoje registruota 200,5 tūkst. naudotų automobilių ir 11,7 tūkst. naujų. Tai – tik vienas iš pavyzdžių, kad Lietuvoje realiai neegzistuoja jokie transporto parko reguliavimo mechanizmai. Ilgametė to pasekmė – nuo 2000-ųjų asmeninių automobilių parkas Lietuvoje išaugo dvigubai: prieš 14 metų keliuose jų nebuvo nė milijono, o dabar artėjama prie 2 mln. ribos. Skaičiuojant automobilių priaugį Europos Sąjugos (ES) šalyse, per pastarąjį dešimtmetį toks mašinų pagausėjimas kaip Lietuvoje užfiksuotas tik Lenkijoje, tai reiškia, pagal šį rodiklį neigiama prasme pirmaujame visoje ES.

LAA generalinis direktorius Mindaugas Beišys pabrėžia, kad tai yra pragaištinga statistika atsižvelgiant į tai, jog per šį laikotarpį mūsų šalies kelių infrastruktūroje neįvyko atitinkami pokyčiai.

Prieš keletą metų tuometinės valdžios kalbos apie šviesią ekologiškų automobilių ateitį Lietuvoje tik ir liko gražiais žodžiais. Skaičiuojama, kad šiuo metu mūsų šalyje yra įregistruotas tik 21-as elektromobilis ir 3046 hibridai. Vis dar nepralenkiamos yra benzinu varomos mašinos – jų oficialiame registre yra daugiau nei milijonas, o „dyzelių“ – 764,8 tūkst.

Tiesa, nors Lietuvoje įregistruotų automobilių skaičius siekia 1,8 mln., tačiau realiai eksploatuojamų yra apie 1,2 mln., t.y. tiek automobilių atvyksta į techninę apžiūrą. Trečdalis viso automobilių parko - 600 tūkst. - yra tiesiog dingę.

Nuo liepos 1 d. skaičiai statistikos lentelėse turėtų kardinaliai pasikeisti. Tuomet įsigalios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, kurių viena esminių dalių yra tai, jog automobilio registraciją pakeis leidimas dalyvauti eisme, kuris galės būti automatiškai panaikinamas, jeigu transporto priemonė 90 dienų bus neapdrausta arba tiek laiko neturės privalomos techninės apžiūros dokumentų.

Estai parodė pavyzdį, kaip kovoti su šešėline ekonomika

LAA nurodo, kokie esminiai uždaviniai turi būti išspręsti ateityje ir ragina valstybę užsibrėžti konkrečius tikslus formuojant Lietuvos automobilių parką. Vienas jų turėtų būti siekis, kad vidutinis automobilių amžius mūsų šalyje siektų ES vidurkį, t.y. 8 metai (šiuo metu šis rodiklis siekia 16 metų). Asociacijos nuomone, toleruojamas automobilių kiekis Lietuvoje – ne daugiau nei 1 mln.

M. Beišys teigia, kad būtina imtis priemonių prieš nekontroliuojamus naudotų automobilių sandorius. Jis pateikė Estijos pavyzdį, kuri nuo praėjusių metų pabaigos įvedė naujas taisykles perkant ar parduodant automobilius.

„Estijoje dabar galioja tvarka, kad iš pradžių mokesčių inspekcija tikrina pirkimo-pardavimo sandorį, jo pagrįstumą, ir tik paskui išduoda leidimą registruoti automobilį. Tai užtrunka iki 3 dienų. Jeigu kyla tam tikrų neaiškumų, kreipiamasi į tam tikras tarnybas, prašoma pirkėjo arba pardavėjo papildyti duomenis. Esant įtarimams, automobilio registracija gali užtrukti ir mėnesį, o jiems pasitvirtinus – ir visai neregistruojama. Taigi, automobilis neišleidžiamas į eismą, jeigu yra problemų su mokesčiais. Tokiu būdu sutvarkoma šešėlinė ekonomika. Ši sistema Estijoje davė efektą, visi išsigando, kad jeigu mokesčių inspekcija nustato rizikingą pirkėją ar pardavėją, tuomet pradedamas daug platesnis nei tik konkretaus sandorio tyrimas. Taip galima prisikasti iki kelių metų senumo istorijos ir taip gali būti priskaičiuotos mokesčių nepriemokos už kelis metus. Todėl kiekvienas taip rizikuodamas pradeda galvoti, ar jam beverta tuo užsiimti“, – apie estų pavyzdį portalui DELFI kalbėjo LAA generalinis direktorius M. Beišys.

„Estijoje naudotų automobilių rinka ir neapskaitytos ekonomikos mastai yra gerokai mažesni nei Lietuvoje, tad kai kas gali sakyti, kad jiems dėl to lengviau susitvarkyti, tačiau pas mus ši problema dar didesnė, todėl mes pirmieji turėjome įsivesti tokią sistemą. Tą patį modelį įgyvendinti Lietuvoje jau leidžia įstatymai, dėl to jau tariasi ir mokesčių inspekcija bei „Regitra“. Jau sutarta, kad bus siekiama tai įgyvendinti, tačiau dar ieškomi rizikos taškai, kas bus tikrinama ir kol kas negalima pasakyti, kada ši sistema pradės veikti Lietuvoje“, – sakė pašnekovas.

M. Beišys konferencijoje priminė ir daugumai vairuotojų itin jautrų klausimą – automobilio mokestį. Jis dar kartą pakartojo, kad Lietuvai reikia tokio mokesčio, kuris būtų skaičiuojamas pagal mašinų taršą.

„Kažkodėl visi suprantame, kad už išvežtą šiukšlių kibirą reikia susimokėti, o už automobilių taršą mokėti nenorime. Automobilių mokestis leistų biudžetui surinkti 0,5 mlrd. Lt pajamų. Reikia akcentuoti, kad jis turėtų būti skiriamas kelių būklės gerinimui, o ne pensijų kompensavimui, tuomet būtų ir kitoks požiūris į jo reikalingumą. Galima ir toliau kalbėti, kad automobilių mokesčio nereikia, nes esame skurdžiai, bet iš esmės tai yra bėdžiaus mentalitetas ir jis niekur neveda. Jeigu nežengsime į priekį, ir toliau liksime Europos dugne“, – teigė M. Beišys.