„Vairuotojai apie suskystintų gamtinių dujų (LPG) įrangą susimąsto, kai benzinas už dujas kainuoja du kartus daugiau. Dabar taip ir yra“, – sako Gailantas Čenys, dujų įrangą montuojančios, remontuojančios ir prižiūrinčios UAB „Vilokta“ technikos ir komercijos vadovas.
Pasak specialisto, važiuoti dujomis apsimoka, jei per metus nuvažiuojama daugiau kaip 10 000 km ir su dujų įranga planuojama važiuoti bent kelerius metus. Internete pateikiama daug skaičiuoklių, padedančių įvertinti, per kiek laiko atsiperka investicija į dujų įrangą.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad dujų sąnaudas skaičiuotume ne lygiai su benzinu, o pridėtume iki 15 %. Tai paprasta fizika: litre benzino yra daugiau energijos nei litre dujų, jeigu norime nustumti tam tikrą svorį tam tikrą atstumą, reikia sudeginti tam tikrą energijos kiekį. Kadangi benzine energijos yra daugiau, jo sudeginame mažiau“, – aiškina G. Čenys.
Renkamės įrangą
Šiandien sakoma, kad naujausia yra ketvirtos kartos dujų įranga, kuri dujas į variklį įpurškia per elektrinius dujinius purkštukus, šį procesą kontroliuoja elektronika. Tačiau, pasak specialisto, skirstymas kartomis – daugiau rinkodaros triukas, nes vartotojui tai nieko nesako, juk kaip diena ir naktis gali skirtis tai pačiai kartai priskiriamos įrangos elektronika, programavimas, mechanikos sprendimai. Paklaustas, kaip pasirinkti dujų įrangą ir ją montuojančius specialistus, G. Čenys atsako klausimu: o kaip perkame skalbyklę ar šaldytuvą?
„Į prietaiso vidų neįlįsi, o ne specialistui įvertinti įrangos kokybę sunku. Kategoriškai nerekomenduoju skaityti patarimų internete – ten daug klaidinančios, ne specialistų, o diletantų ir reklamos tikslais patariančiųjų pateikiamos informacijos. Geriausia pasidomėti, su kokia įranga važinėja kaimynas, draugas, giminaitis ir kur ją montavo, vadovautis rekomendacijomis. Nuvažiuokite į sertifikuotą servisą ir pasikalbėkite su meistrais, pasidomėkite, ar galima jūsų automobilyje sumontuoti dujų įrangą“, – pataria „Viloktos“ technikos ir komercijos vadovas.
Specialisto teigimu, ne į visus automobilius verta dėti dujų įrangą. Taip yra dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, vienų automobilių varikliuose yra keraminiai vožtuvų lizdai, kitų – kintamo tūrio kolektorius, tačiau daugiausia diskusijų kyla dėl automobilių su benzino tiesioginio įpurškimo sistema, pavyzdžiui, dėl „Volkswagen“ variklių FSI.
„Tokiuose automobiliuose paprastai montuojama binarinė dujų įranga, kuri į variklį sykiu perduoda ir dujas, ir benziną. FSI varikliuose degalų purkštukai yra ne įsiurbimo kolektoriuje, o degimo kameroje. Per purkštukus keliaudamas benzinas juos šaldo, kad purkštukai nesudegtų. Važiuojant dujomis šie purkštukai sudega ir mašina nebegali važiuoti varoma benzinu. Tokiose mašinose jau montuojama binarinė sistema, kuri į variklį perduoda benzino ir dujų mišinį. Todėl vairuotojas nesutaupo tiek, kiek važiuodamas vien dujomis. Tokią įrangą kol kas montuojame eksperimento tvarka – esame sumontavę į kelias savo mašinas ir stebime, kaip ji veikia“, – sako G. Čenys.
Dujų įranga – kompromisas
Dujų įranga nėra panacėja – tai tam tikras balansas tarp diskomforto (sumažėja bagažinės tūris, buferį reikia pragręžti, greičiau nusidėvi variklis) ir ekonomijos. Todėl dujų įrangos gamintojai stengiasi, kad vartotojai patirtų kuo mažiau rūpesčių, ir dujų įrangos priežiūros terminą priartina prie įprastų automobilio priežiūros terminų – dujų įrangą reikėtų patikrinti kas 10 000–15 000 km. Paprastai dujų įrangai suteikiama garantija – nuo metų ir 30 000 km iki dvejų metų ir 100 000 km.
Nors pirmasis vidaus degimo variklis „Otto“ buvo dujinis, šiandien automobilių varikliai pritaikyti varyti benzinu ar dyzelinu. Todėl dujos, pasak G. Čenio, nėra šimtaprocentinis benzino pakaitalas: „Aš pats kas 5 ar 10 dujų balionų sunaudoju vieną baką benzino – kad neužsistovėtų benzinas bake, kad prasivalytų degalų sistema, purkštukai ir t. t. Bet taip vis tiek sutaupoma – juk benzino neišpili, juo važiuoji.“
Rizikinga pirkti
Nuo 1994 m. dujų įrangą montuojantis, prižiūrintis ir kitus meistrus mokantis G. Čenys pasakoja, kad per mėnesį servise 3–4 automobilių dujų įrangą meistrai išmontuoja ir įmontuoja naują. Pasirodo, didelė klaida pirkti automobilį su įmontuota dujų įranga neišsiaiškinus, kur paskui tą įrangą reikės remontuoti ir prižiūrėti.
„Pasaulyje dujų įrangos gamintojų šimtai, bet ne visi turi atstovus Lietuvoje. Automobilių su dujų įranga priežiūrai ir remontui reikia turėti specialių programų, prieigą prie kompiuterio, detalių ir kt. Todėl su įmontuota dujų įranga automobilį nusipirkę gyventojai rizikuoja, kad jai sugedus neras meistrų, turinčių reikiamą diagnostikos ir remonto įrangą“, – sako G. Čenys.
Dujų įranga ir jos montavimas kainuoja nuo 1 700 Lt montuojant garaže be leidimų iki 2 800 Lt montuojant sertifikuotame automobilių servise. G. Čenys puse lūpų šypsodamasis pataria: „Lengviausias būdas apskaičiuoti, ar apsimoka važiuoti dujomis: atvažiuoti į degalinę, įsipilti visą baką benzino ir pažiūrėti, kiek kainuoja dujos, suskaičiuoti, kiek litrų degalų gautumėte, jei už benzinui išleistus pinigus pirktumėte dujų. Tada ir paaiškėja, ar apsimoka.“
Dar viena alternatyva – suslėgtos gamtinės dujos (CNG). Kol kas Lietuvoje važinėja vos keli šimtai transporto priemonių, kuriose įrengtos CNG sistemos. Dauguma jų – maršrutinis transportas. CNG varomi autobusai važinėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Viena priežasčių, kodėl gyventojai nesirenka CNG įrangos, yra neišplėtota degalinių infrastruktūra – Lietuvoje šių dujų kompresorinių yra tik didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Nauji ir su dujomis
Lietuvoje galime įsigyti ir naujų automobilių su gamykloje sumontuota suskystintų ar suslėgtų dujų įranga. Tokius automobilių modelius pristato „Opel“, „Dacia“, „Kia“, „Subaru“, „Ford“ atstovai.
Pasak Andráso Salgó, „Opel Southeast Europe“ viešųjų ryšių vadovo Baltijos šalims ir naujose rinkose, tarp „Opel“ siūlomų dujomis (LPG ir CNG) varomų modelių yra „Corsa“, „Meriva“, „Astra“, „Insignia“ ir „Zafira“.
„Pavyzdžiui, „Opel Zafira Tourer“ variklis „1,4 LPG Turbo ecoFLEX“ sunaudoja tik 8,6 l dujų šimtui kilometrų, anglies dvideginio tarša siekia vos 139 g/km, o toks pat benzinu varomas automobilis sunaudoja 6,7 l benzino, tarša – 156 g/km. Nors dujų sąnaudos šiek tiek didesnės, išlaidos degalams vis tiek sumažėja apie 40 %. Tad važiuojant LPG ne tik pinigai taupomi, bet ir mažiau teršiama aplinka. Dar vienas naujas modelis – „Zafira Tourer“ su varikliu „1.6 CNG Turbo ecoFLEX“ – sunaudoja tik 4,7 kg suslėgtų gamtinių dujų 100 km. Šis 1,6 l variklis gali būti varomas biodujomis arba biodujų ir gamtinių dujų mišiniu. Važiuojant vien biodujomis anglies dvideginio tarša iš esmės nulinė. Be 25 l CNG talpos, įmontuotas ir 14 l papildomas benzino bakas. Kai gamtinių dujų atsargos išsenka, automatiškai naudojamas benzino bako rezervas“, – pasakoja A. Salgó.
Nerangi valstybės politika
Dar vienas būdas taupyti degalus – jų visai nenaudoti, o važiuoti elektra. Laurynas Jokužis, Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas, sako, kad kol kas važiuojantieji elektromobiliu sutaupyti negali – įsigijus tokią transporto priemonę ar perdarius savo automobilį į elektromobilį investicija neatsiperka.
Lietuvos elektromobilių asociacijoje yra kelios įmonės, kurios gamina įrangą elektromobiliams. Kol kas Lietuvoje galima į elektromobilius perdaryti tik kelis modelius. Pavyzdžiui, įmonė „Elinta“, kurioje dirba L. Jokužis, į elektromobilį gali perkonstruoti miesto automobiliuką „Toyota iQ“, kitų metų pradžioje žada perkurti ir „Škodą Roomster“. Taip pat bendrovė gali elektromobiliu paversti krovininį automobilį „Iveco Daily“. Tokia transporto priemonės transformacija kainuoja nuo 55 000 Lt.
Didieji gamintojai Lietuvoje elektromobilių kol kas neparduoda. Kalbama, kad juos pradės siūlyti nuo 2014 m.
„Pagrindinė elektromobilių nepopuliarumo Lietuvoje priežastis – didelė įrangos kaina, kurios valstybė nesubsidijuoja. Pavyzdžiui, Norvegijoje perkant automobilį antra tiek kainuoja jo registracija. Tačiau elektromobilį perkantis norvegas nemoka automobilio registracijos mokesčio, vadinasi, elektromobilis jam kainuoja perpus pigiau. Taip pat netaikomas pridėtinės vertės mokestis, gali nemokamai statyti elektromobilį mieste, važiuoti viešojo transporto juostomis. Tiesa, panaši stovėjimo ir važiavimo tvarka nuo kitų metų galios ir Lietuvoje, tačiau vien tokio paskatinimo maža. Elektromobilių populiarumą paskatintų kitokia Lietuvos valstybės politika. Pavyzdžiui, Norvegijoje, kur gyventojai skatinami važiuoti ne naftos produktais varomais automobiliais, šiandien yra apie 8 000 elektromobilių, o iš 100 naujų perkamų lengvųjų transporto priemonių 6 yra elektromobiliai. Norvegijos gatvėse pamatyti elektromobilį – ne naujiena, nes visoje Norvegijoje yra 3 000 įkrovimo punktų, ateinančiais metais jų turėtų išdygti dar 30 000“, – sako Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas.
Krovimo stotelės – namuose
Anot L. Jokužio, pirma turi būti elektromobiliai, o tik tada infrastruktūra.
„Mūsų namai gali tapti elektromobilio įkrovimo stotele – galima įrengti įkrovimo lizdą, yra elektromobilių modelių, kuriems tinka ir įprastas elektros lizdas. Įkrautu elektromobiliu galima nuvažiuoti 100–120 km, važiuojantiems tik mieste to pakanka. Aš pats jau daugiau kaip dvejus metus važinėju tik elektromobiliu, ir dar nėra buvę, kad pakeliui kur nors užgesčiau, dažnai vakare namo grįžtu su puspilniu akumuliatoriumi – elektromobilį kraunu ir darbe“, – sako L. Jokužis.
Elektromobilio širdis – akumuliatorius. Jų technologijos keičiasi sparčiau, nei kas galėjo numanyti. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus, atsiradus naujai ličio geležies fosfato akumuliatorių technologijai, buvo kalbama, kad tai proveržis. Tačiau neseniai visuomenei pristatyti dar kitokie – ličio sieros akumuliatoriai, kurie kainuoja perpus mažiau, energijos kaupia dvigubai daugiau, todėl galima nuvažiuoti didesnį atstumą. Šios naujos technologijos akumuliatoriais gamintojai jau prekiauja.
„Šiandien Kinijoje tūkstančiui gyventojų yra 70 automobilių, Europoje tūkstančiui gyventojų – 800 automobilių. Kai Kinijoje bus bent 200 ar 300 automobilių tūkstančiui gyventojų, visame pasaulyje važinės dukart daugiau automobilių nei šiandien. Tačiau naftos dukart daugiau neišgausime, turėsime ieškoti alternatyvų. Jau dabar kinai masiškai gamina elektromobiliams skirtą įrangą ir pačius elektromobilius“, – teigia L. Jokužis.
Elektromobilių priežiūra labai paprasta: tepalų ar filtrų keisti nereikia, svarbiausia nepamiršti įkrauti ir prižiūrėti važiuoklę, kaip ir tradicinių automobilių.
Hibridai dar neatsiperka
Lietuvoje populiarėjantys hibridiniai automobiliai šiandien gali važiuoti sunaudodami mažiau degalų nei tradiciniai automobiliai, bet jie dar brangūs, todėl skaičiuojantiems, kaip sutaupyti, tokia investicija neatsiperka.
Įgaliotas „Toyotos“ atstovas Lietuvoje „Autotoja“ skelbia, kad hibridiniai automobiliai „Lexus CT 200h Eco“ ir „Toyota Auris“ benzino vidutiniškai sunaudoja tik 3,8 l/100 km. Hibridinė sistema sukantis ratams kaupia kinetinę energiją ir panaudoja ją elektriniame variklyje stovint automobiliui. Stovint, pavyzdžiui, prie šviesoforo ar automobilių spūstyje, hibridinio automobilio benzininis variklis tiesiog išsijungia.
„Tai tarsi tarpinė stotelė tarp tradicinio automobilio ir elektromobilio. Dauguma elektromobiliais besidominčių žmonių iki tol yra važinėję hibridiniu automobiliu. Hibridinis automobilis – geras vidaus degimo variklio efektyvumą padidinantis sprendimas. Prognozuojama, kad ateityje bus populiarūs įkraunami hibridai: mieste transporto priemonė varoma elektra, o nuvažiavus 60 km ar 80 km jau įsijungia vidaus degimo variklis ir neriboja nuvažiuojamo atstumo. Tokiu principu veikia, pavyzdžiui, „Chevrolet Volt“ ar „Opel Ampera“. Tačiau hibridiniai automobiliai gerokai brangesni už tradicinius modelius, jų atsipirkimo laikas dar per ilgas“, – sako Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas.
Benzinu ir dujomis varomų automobilių palyginimas
Automobilis „Škoda Fabia" mieste ir užmiestyje 100 km vidutiniškai nuvažiuoja su 5,5 l benzino. Sumontavus dujų įrangą, 100 km automobilis nuvažiuoja su 6 l suskystintų gamtinių dujų (LPG). Tarkime, kad dujų įranga ir jos montavimas kainuoja 2 000 Lt. Kol įšyla variklis, automobilis važiuoja benzinu. Paleidus variklį, dujų sistema įsijungia maždaug penktame kilometre. Skaičiuojame, kad litras benzino A95 kainuoja 4,8 Lt, litras LPG- 2,5 Lt.
| Važiuojant benzinu 100 km kelionė kainuoja 26,4 Lt | Važiuojant LPG (pirmus 5 km - benzinu) 100 km kelionė kainuoja 15,57 Lt |
Nuvažiavus 100 km sutaupoma 10,83 Lt. Jeigu per mėnesį nuvažiuojama 1 500 km, sutaupoma 162,45 Lt/mėn., po 100 000 km - 10 830 Lt. Dujų įranga atsiperka maždaug po 12 mėnesių.
Naujų automobilių palyginimas
| Modelis* | Kaina Lietuvoje,Lt | Degalų sąnaudos mieste (100 km) | Degalų sąnaudos užmiestyje (100 km) | Degalų sąnaudos važiuojant mišriai (100 km) | 100 km kelionės kaina važiuojant ir mieste, ir užmiestyje, Lt** |
| 1.4 „Opel Zafira Tourer" benzininis variklis | 77 535 | 8,8 l benzino | 5,5 l benzino | 6,7 l benzino | 32,16 |
| 1.4 „Opel Zafira Tourer" benzininis variklis, perdirbtas naudoti LPG | 84 498 | 11,2 l LPG, 8,4 l benzino | 7,8 l LPG, 5,7 l benzino | 8,6 l LPG, 6,7 l benzino | 22,44 (skaičiuojame, kad 5 km nuvažiuojame benzinu, 95 km - LPG) |
| 1.8 HSD „Toyota Prius" hibridinis automobilis | 98 980 | 3,9 l benzino | 3,7 l benzino | 3,9 l benzino | 18,72 |
| 1.8 HSD „Toyota Prius Plug-In" hibridinis automobilis su elektra įkraunamu akumuliatoriumi | 130 000 | n. d. | n. d. | 2,1 l benzino, elektra nuvažiuoja 25 km (4,4 kWh baterijos talpa) | 9,58 (skaičiuojame, kad 25 km nuvažiuojama elektra, 75 km - benzinu) |
| 80 kW „Nissan Leaf" elektromobilis | 137 965 (kaina Estijoje) | - | - | 13,72 kWh (visiškai įkrauta 24 kWh baterija įveikia 175 km) | 6,31 |
* Modeliai pasirinkti atsitiktinai, duomenys - iš oficialių gamintojų atstovų tinklalapių
** A95 - 4,8 Lt/l, LPG - 2,5 Lt/l, el. energija - 0,46 Lt/kWh.
Kuria naujus degalus
Gamtinių dujų panaudojimo galimybes plėtojanti bendrovė „SG dujos Auto“ paskelbė pradedanti statyti vandenilinių degalų eksperimentinių tyrimų laboratoriją Pabradėje. Laboratorijoje, bendradarbiaujant su mokslininkais, turėtų būti sudėliota metodika, kaip panaudoti naują degalų rūšį – vandenilio ir gamtinių dujų mišinį (hidrometaną) gamtinėmis dujomis varomose transporto priemonėse.
Eksperimentinių tyrimų laboratorijoje bus ieškoma tarpinių sprendimų, kaip vandenilį kombinuoti su jau plačiai naudojamomis degalų rūšimis. Kitas tikslas – sukurti komercinį hidrometano gamybos modulį, kuris būtų panaudojamas kompresorinėse stotyse, degalų pylimo vietose. Laboratorija kuriama pasitelkus mokslo partnerius – Lietuvos energetikos institutą bei Vilniaus Gedimino technikos universitetą.
Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.investuok.eu