„Ford“ kasmet perdirba 1,2 mlrd. plastikinių butelių transporto priemonių dalims – tai vidutiniškai apie 250 perdirbtų butelių vienai transporto priemonei. Perdirbtų butelių plastikas naudojamas visų automobilių ir visureigių dugno apsaugai bei atsarginių ratų įdėklų F serijos pikapų gamybai.
Automobilių gamintojo, ieškančio kuo patvaresnių ir našesnių medžiagų transporto priemonių dalių gamybai, teigimu, toks perdirbto plastiko naudojimas padeda sumažinti plastiko, patenkančio į aplinką, pavyzdžiui, į jūras ir vandenynus, kiekį.
Dėl mažo svorio perdirbtas plastikas idealiai tinka apatinių kėbulo ir variklio skydų, priekinių bei galinių ratų arkinių skydų (purvasargių) gamybai – tai leidžia pagerinti transporto priemonės aerodinamiką ar net sukurti žymiai tylesnę aplinką automobilio vairavimo metu, rašo plasticfree-world.com.
„Ford“ pavyzdys parodo atsakingą gamintojo požiūrį į pasekmes aplinkai, juolab kad plastiko dalių automobilių gamyboje vis daugėja. Tokio pat požiūrio norėtųsi ir iš visų transporto priemonių naudotojų bei visų automobilių gamintojų ir importuotojų. Deja, nors pastariesiems yra pareiga organizuoti ir finansuoti automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą, ne visi tą daro“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Tenka mokėti gyventojams
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo metu susidaro vertės rinkoje neturinčios alyvos, plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių ar kilimėlių atliekos. Tai – viena iš priežasčių, kodėl naudotu automobilių tepalu šildomos patalpos, o transporto priemonių padangos ar plastiko atliekos, senos sėdynės atsiduria pakelėse, pamiškėse ir pan. Pareiga pasirūpinti bešeimininkėmis atliekomis tenka savivaldybėms, todėl už šių atliekų sutvarkymą sumoka gyventojai.
Kitos transporto priemonės atliekos, kaip oro ir kuro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, kėbulai, sparnai turi teigiamą rinkos vertę, todėl jos itin retai tampa bešeimininkėmis atliekomis.
„Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Kadangi ne visi automobilių gamintojai ir importuotojai vykdo jiems numatytas pareigas, Lietuvai kol kas sunkiai sekasi tą pasiekti ir dėl netinkamo senų transporto priemonių sutvarkymo valstybė patiria ekonominę žalą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit.
Teisėtai – kas penktas
Aplinkos apsaugos instituto (AAI) 2018 metais atlikto transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo sistemos tyrimo duomenimis, 2017-aisiais Lietuvoje galimai buvo apdorota (sutvarkyta) apie 130 tūkst. netinkamų naudojimui lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, tačiau iš jų tik 24 tūkst. (18 proc.) buvo išardyta teisėtai. Senų nenaudojamų automobilių ardymą gali vykdyti tik reikalingus leidimus ir licencijas šiai veiklai turintys asmenys.
Anot instituto, šešėlyje veikiantys ardytojai per metus galėjo gauti apie 23 mln. eurų pajamų už priduotas teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas ir pakartotiniam naudojimui parduotas tinkamas dalis. Taip pat galėjo būti neapskaityta apie 10 mln. eurų gautinų lėšų dėl neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų, susidariusių apdorojant senus automobilius, pridavimo.
Su sunkumais tinkamai ardant transporto priemones susiduria ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Vokietijoje veikiantis institutas „Prognos“ prognozuoja, kad jei ir toliau (iki 2030 metų) tinkamai nebus sutvarkomos visos senos transporto priemonės (nebus perdirbamos jų gamybai panaudotos žaliavos) kasmet patiriama ekonominė žala sieks apie 2,4 mlrd. eurų.