Po tragiškai pasibaigusių avarijų kai kurie ėmėsi aptarinėti jų pasekmes. Pavyzdžiui, nagrinėjant sudaužytų automobilių nuotraukas matoma, kad vienas tame pačiame įvykyje dalyvavęs automobilis sumaitotas visiškai, tuo metu kitas atrodo kur kas geriau.
Kai kurie ekspertai atkreipia dėmesį, kad automobilio amžius ir techninė būklė gali lemti skaudžias eismo įvykių pasekmes. Susisiekimo ministerijos atstovas Vidmantas Pumputis atkreipia dėmesį į pirmojo šių metų tragiško eismo įvykio automobilių būklę.
„Nustebino tai, kad net trys iš keturių „Audi“ automobilio padangų neatitiko nustatytų reikalavimų, buvo per daug nusidėvėjusios, o variklio galingumas – 130 kW. Buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo įjunta penkta pavara ir, ekspertų vertinimu, greitis turėjo būti tarp 60–80 km/val. nors eismo įvykis nutiko mieste, kur greitis ribojamas iki 50 km/val.
Tačiau iš vieno automobilio vairuotojas po eismo įvykio išlipo, o kitame žuvo trys žmonės. Automobilių susidūrimo plotai buvo labai panašūs, o pasekmėms įtaką darė automobilių saugumo lygis. Vairuotojai, pirkdami automobilius, turėtų atkreipti daugiau dėmesio į jų saugumą“, – pasakoja V. Pumputis.
Jis priduria, kad kitame eismo įvykyje, kur SAAB automobilis susidūrė su „Volkswagen Golf“, pastarojo vairuotoja ir keleivis žuvo, tuo metu SAAB vairuotojas ir keleivis atsipirko sužalojimais ir tai dar kartą įrodo, kad automobilio saugumas turi ypač didelę reikšmę avarijos atveju.
Lietuviai – senų automobilių supirkėjai
Kad lietuviai važinėja ir perka tikrai ne pačius saugiausius automobilius, patvirtina ir „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis. Jis įvardija ir liūdną statistiką.
„Maždaug pusė į Lietuvą įvežamų automobilių, tai yra, 46 proc., priklauso 11–15 metų amžiaus grupei. Tačiau kitas stebėtinas faktas – kad net penktadalis įvežamų automobilių yra 16–20 metų.
Tai reiškia, kad į Lietuvą ir toliau įvežamas vadinamasis Vakarų Europos laužas. Tie automobiliai, kurie ten jau nebereikalingi, anksčiau ar vėliau patenka į Lietuvą“, – LRT RADIJO laidai „10–12“ teigia M. Buzelis.
Apžvelgdamas šią statistiką, V. Pumputis teigia, kad tokias tendencijas lemia keli faktoriai.
„Visų pirma, ekonominis automobilio eksploatavimo efektingumas. Visi žinome, kad kuo automobilis labiau nusidėvėjęs, tuo didesnė tikimybė jam sugesti kelyje. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje taikoma praktika, kad jei kelyje sugedai, taikomos net ir tam tikros sankcijos už tai, kad sugedai.
Todėl tai žinodami vairuotojai iš karto investuoja į naujesnį, saugesnį automobilį, o senųjų atsikrato“, – pastebi V. Pumputis.
M. Buzelis atkreipia dėmesį, kad nėra žinoma, kokios būklės automobiliai pasiekia Lietuvą. Ar jie po eismo įvykio, ar su švaria istorija. Todėl atsakyti į klausimą, kiek Lietuvoje važinėja potencialiai nesaugių, jau eismo įvykiuose dalyvavusių automobilių – neįmanoma. Tačiau ekspertas atkreipia dėmesį ir į kitą problemą.
„Dažniausiai į Lietuvą atvyksta tokie naudoti automobiliai, kurie yra nuvažiavę kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Tikėtina, kad per tokį nuvažiuotą atstumą jis galėjo pakliūti į didesnį ar mažesnį eismo įvykį, todėl klausimas, jei jis buvo remontuotas, kaip tai buvo atlikta?
Mes pastebėjome, kad lietuvis yra labai racionalus pirkėjas. Jam reikia galingo, ekonomiško, praktiško, sąlyginai nebrangaus ir nenuvertėjančio automobilio. Todėl dažniausiai taip ir gaunasi, kad perkamas senas, tikriausiai premium segmento automobilis, turintis arba turėjęs defektų, dėl kurių patekti į eismo įvykį rizika didėja“, – pastebi M. Buzelis.
Tačiau būtina atskirti ir tai, jog avarijos įvyksta ne dėl automobilių, bet dėl vairuotojų kaltės. Tą patvirtina ir V. Pumputis.
„Daugiau nei 90 proc. avarijų įvyksta dėl eismo dalyvių kaltės. Tačiau atkreipus dėmesį į pasekmes, tai yra, kokie procesai vyksta avarijos metu, pastebima, kad automobilio saugumas turi labai didelę reikšmę. Todėl būtina važinėti, visų pirma, su tvarkingomis transporto priemonėmis, nes žiema išryškina visus trūkumus.
Pavyzdžiui, važiuojant automobiliu su netvarkinga važiuokle, kurioje yra tam tikrų elementų kelių milimetrų pokrypis, arba su netvarkingomis padangomis, automobilis jau gali būti mėtomas ir nevaldomas“, – LRT RADIJO laidoje „10–12“ akcentuoja V. Pumputis.
Neatkreipia dėmesio net į padangas
Naudotų automobilių žinovas M. Buzelis pastebi, kad kartais vos pažvelgus į parduodamo automobilio nuotraukas, akivaizdu, kad jį reikėtų apeiti. Tačiau kartais, pirkėjai nekreipia dėmesio net ir į elementarius, tačiau saugumui svarbius dalykus.
„Nustatyti plika akimi, ar automobilis yra kokybiškas – sudėtinga. Žmonės taupo pinigus ir pagaili, pavyzdžiui, 50 eurų, kad nuvežtų automobilį į kokybišką servisą patikrinimui. Juk negalima plika akimi nustatyti, ar veikia oro pagalvės ir ar apskritai jos yra.
Kitas elementarus dalykas, į kurį dažniausiai nekreipiama dėmesio – tai padangos. Žinoma, perkant brangesnius automobilius dažniausiai padangos būna normalios, tačiau kalbant apie pigiausius, jie parduodami su lygiomis, protektoriaus neturinčiomis padangomis.
Tai yra paprasti dalykai, kurie reikalauja dėmesio ir truputį investicijų. Jos yra mažos, palyginti su tuo, kas gali atsitikti, jei nebus užtikrintas saugumas“, – pabrėžia M. Buzelis.
Kad Lietuvos vairuotojų ir automobilių pirkėjų požiūris turėtų keistis, pritaria ir V. Pumputis. Tačiau jis sako, kad norint užbėgti tam už akių, jau ruošiami pakeitimai, susiję su automobiliais, kurie buvo patekę į avariją, buvo suremontuoti ir juos norima grąžinti atgal į eismą.
„Vakarų Europoje yra visai kitoks požiūris į automobilio pirkimą vien dėl to, kad jei jis bus netvarkingas, naujam savininkui jis sukels daug problemų ir pareikalaus papildomų investicijų. Todėl yra įprasta praktika nuvykti į servisą nuodugniai patikrai.
Pavyzdžiui, jei patikrinimo metu nustatomi net ir mažareikšmiai trūkumai, tai tampa kainos derybų objektu.
Tam, kad situacija pasikeistų ir Lietuvoje, yra numatoma nemažai darbų. Pavyzdžiui, griežtesni reikalavimai norint gražinti transporto priemonę į eismą po avarijos. Tai yra, remontuojanti įmonė visiškai atsakytų už visą remonto kokybę, o ne už tam tikrus fragmentus, pavyzdžiui, tik kėbulo ar saugumo sistemų atstatymą“, – pasakoja V. Pumputis.
Naudotų automobilių rinkos žinovas M. Buzelis tikisi, kad tokie pakeitimai veiks, tačiau vis tiek mano, jog tokius reikalavimus teigiamai priims ne visi.
„Idealiame pasaulyje tai turėtų labai gražiai veikti, tačiau kaip tai veiktų Lietuvoje, kuri iš esmės yra automobilių verslo šalis, sunku pasakyti. Manau, kad nemaža dalis pardavėjų galėtų atsistoti piestu prieš tokius reikalavimus, tačiau saugumas yra prioritetas numeris vienas ir tikrai reikia dėti visas pastangas, kad skaudžių eismo įvykių būtų kuo mažiau“, – mano M. Buzelis.
Kuo naujesnis – tuo saugesnis?
M. Buzelis tikina, kad automobilio amžius tikrai daro įtaka jo saugumui. Tačiau pasitaiko ir išimčių, kai nesaugiu gali būti pripažintas ir visiškai naujas automobilis.
„Dažniausiai automobilio amžius tiesiogiai koreliuojasi su saugumu. Tai yra, kuo jis senesnis, tuo mažiau saugus. Pavyzdžiui, pirmasis automobilis, gavęs maksimalų saugumo žvaigždučių įvertinimą, buvo „Renault Laguna“. Tai buvo 2001-aisiais metais. Tuo metu tai buvo saugumo etalonas. Tačiau šiandien šis automobilis gautų tikriausiai nulį žvaigždučių.
Visgi yra ir naujų automobilių, kurie gauna minimalius įvertinimus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vienas naujas automobilis gavo nulio žvaigdžučių įvertinimą. Beje, juo prekiaujama ir Lietuvoje.
Todėl sakyti, kad kuo naujesnis, tuo automobilis saugesnis – negalima. Tačiau tendencijos tokios, kad technologijos ir saugumo inovacijos eina pirmyn“, – reziumuoja M. Buzelis.