Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.
Tokias bendrąsias eismo dalyvių pareigas numato KET. Tačiau ar visuomet vairuotojai yra tokie pareigingi?
Vairuotojas turi susirinkti, kas jam priklauso
Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius LRT.lt sako, kad ši problema yra aktuali.
„Stebėdami situaciją mieste galime pasakyti, kad po eismo įvykių neretai žmonės nesutvarko eismo įvykio vietos ir kitiems vairuotojams palieka galimas kliūtis. Tai gali daryti įtaką kitam eismo įvykio sukėlimui. Ši problema aktualėja, nes į eismo įvykius vis dažniau nekviečiama policija, žmonės pildo eismo įvykių deklaracijas. Po eismo įvykių esančias nuolaužas vairuotojas turi surinkti savo iniciatyva, nes tai priklauso automobilio savininkui, ir tas detales išsivežti, arba kreiptis į tokias paslaugas atliekančias įmones.
Galbūt reikėtų galvoti, kad kai kuriais atvejais reikėtų ir pareikalauti atsakomybės iš eismo dalyvių, kurie paliko nesutvarkytą eismo įvykio vietą“, – svarsto A. Bacevičius.
Pareiga informuoti apie pastebėtą kliūtį, pasak pareigūno, gali būti tiek automobilio nuolaužos, tiek pakitusi važiuojamoji danga, išsipylę tepalai, kurie vėliau gali sukelti grėsmę eismo saugumui, ar pan.
„Vairuotojas, pastebėjęs kliūtį, turi pareigą pirmiausia pats patraukti kliūtį, o jei dėl objektyvių priežasčių to padaryti negali, privalo informuoti policiją. Patogiausia – skambinant trumpuoju numeriu 112“, – patarė A. Bacevičius.
LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valda Vilūnas sako, kad vairuotojui tokia prievolė dažnai lieka tik teorinis įsipareigojimas dėl streso, apmaudo ar įtampos, kilusios po avarijos.
„Komunalininkai ir kelininkai po avarijų už sugadintus atitvarus, šviesoforus ar kitą inžinerinę įrangą, taip pat už paliktas šiukšles ant kelio pinigų turėtų išsireikalauti iš draudimo bendrovių. Vakarų ar Šiaurės šalyse situacija yra kitokia – eismas po avarijos leidžiamas tik visiškai sutvarkius važiuojamąją kelio dalį, surinkus visas šukes ir nuolaužas, nuplovus kelio paviršių nuo tepalų ar kitų skysčių“, – lygina V. Vilūnas.
Prisimena kuriozinį atvejį
Vilniaus gatves prižiūrinčios bendrovės „Grinda“, kuriai tenka ir surinkti ant važiuojamosios gatvių dalies išmestus daiktus Vilniaus mieste, darbuotojai teigia jau seniai nesistebintys vairuotojų abejingumu aplinkai.
„Vairuotojai pro langus meta viską, ką turi rankose – pradedant nuorūkomis ir baigiant nugertais buteliais ar užkandžių pakuotėmis. Labiau piktina chuliganai, kurie ant važiuojamosios kelio dalies išverčia buitinių atliekų konteinerius, išmėto kalėdines eglutes ar senas automobilių padangas.
Tiesa, pasitaiko ir kuriozinių atvejų. Kartą jau vėlyvą vakarą tarnyba gavo pranešimą, kad ant gatvės kažkas guli, galbūt sumaitotas šuo. Nuvykę darbuotojai išties rado šunį, tiesa, pliušinį“, – prisimena „Grinda“ rinkodaros ir komunikacijos specialistas Egidijus Steponavičius.
Pasak E. Steponavičiaus, rimtesnės nelaimės kartais pavyksta išvengti tik per plauką. „Sykį, netinkamai užtvirtinus kėbulo dangtį, iš sunkvežimio pradėjo byrėti plytos – jos išsibarstė per beveik 10 km S. Batoro gatvės ir apgadino net kelis automobilius“, – pasakoja E. Steponavičius.
Jis vilniečius ragina nebūti abejingus ir apie kliūtis, atsiradusias važiuojamojoje kelio dalyje, skubiai pranešti miesto avarinės dispečerinės telefonu 1355.