Autogamintojų ir importuotojų asociacijos „AGIA“ vadovė Rita Zdanevičienė sako, jog situaciją iš esmės būtų galima pakeisti, jei pavyktų įtikinti prie atsakingo požiūrio į tvarkymąsi prisijungti turgaus prekeivius bei internetu padangas pardavinėjančius juridinius ir fizinius asmenis. Taip pat rūpesčių kelia kai kurios logistikos kompanijos, kurios autodetalėmis apsirūpina užsienyje, o nebereikalingomis atsikrato Lietuvoje, niekaip neprisidėdamos prie jų utilizavimo.
Asociacijos direktorės teigimu, panaudotų padangų eksportas iš Lietuvos kiekvienais metais auga, o oficialiai veikiantys padangų pardavėjai, turimais duomenimis, tikrai tokių kiekių neįveža. Metinis perviršis, įvairiais skaičiavimais siekia apie 8 tūkst. tonų.
„Problemos žinomos ir jos neišsprendžiamos per labai trumpą laiką. Net gyventojai iš garažų jas vis dar traukia. Jau galvojome, kad po intensyvios reklaminės ir šviečiamosios kampanijos per praėjusius metus žmonės atsikratys senomis padangomis, juk susitvarkyti tikrai yra nebrangu. Tačiau paaiškėjo, jog ne. Žmonės jų dar randa ir randa. Gal tvarkydami sodybas, pamiškes... Bet pagrindinė problema, kad kol kas sunku įtikinti kai kuriuos prekybininkus, kad ir jiems tinkamai tvarkyti tokias atliekas taip pat naudinga. Tereikia prisijungti prie centralizuotai jau veikiančios sistemos. Svarbu suvokti, jog narystė AGIA organizacijoje tikrai kainuos pigiau, nei nelegalių būdų paieška.“, - teigia R. Zdanevičienė.
Išvežama perdirbimui į Lenkiją
Padangų atliekoms nuo 2016 m. Lietuvoje taikoma užduotis – perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 80 proc. vidaus rinkai tiektų padangų kiekio.
Pas mus bene labiausiai prie šio tikslo prisideda cemento gamintojai, o iniciatyva gumos granules naudoti kelių ir takų tiesimo technologiniuose procesuose kiek prigeso.
Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje iš jų gaminamos įvairios grindinio ir stadionų dangos, išgaunami cemento komponentai, gaminama šiluma. Absoliutus lyderis Europoje šiame sektoriuje – Portugalija, Italija ir Danija. Šių šalių produkcija eksportuojama ir į kitas šalis. Švedija net 55 proc. tokių atliekų panaudoja energijos gamyboje, Latvija - apie 30 proc.
Trūksta tik sąmoningumo
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, baudos už netinkamai utilizuotas padangas gali svyruoti labai skirtingai, priklausomai ne tik nuo pažeidimo pobūdžio bet ir nuo aplinkai padarytos žalos. Kiekvienas atvejis ar tyrimas vertinamas atskirai ir individualiai.
Bauda fiziniams asmenims gali siekti nuo 30 iki 90 Eur, o maksimali - nuo 2300 iki 2900 Eur. Jos dydis tiesiogiai susijęs ir priklauso nuo pašalinto atliekų kiekio. Juridiniams asmenims baudos siekia nuo 300 iki 850 Eur, o maksimali - nuo 1700 iki 6000 Eur. Jos dydis taip pat priklauso nuo pašalinto atliekų kiekio.
Labiausiai užteršti du regionai
Praėjusiais metais vien Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai miškingose šalies vietovėse surinko daugiau kaip 268 tonas gyventojų išmestų padangų. Miškininkai taip pat ragina žmones būti atsakingais ir tokių atliekų nemėtyti bet kur, o pristatyti į tam skirtas vietas.
Urėdijos Šalčininkų regioniniame padalinyje surinkta net 52 tonos. Kretingos regioniniame padalinyje darbuotojai praėjusiais metais surado beveik 27 tonas padangų, Nemenčinės miškininkai pašalino 20 tonų, Dubravos regioniniame padalinyje - daugiau kaip 15, Radviliškio – daugiau kaip 13 tonų.
2019 m. miškuose išmestų nenaudojamų padangų rasta beveik 157 tonos, 2018 m. – 99,7 tonos.
Legaliai atsikratyti padangomis Lietuvoje galima net keliais būdais: tokį pat kiekį, kokį perki, atiduodant pardavėjui; paliekant automobilių servise, kuriame tos padangos keičiamos; 4 vnt. per metus leidžiama atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles; arba bet kokį skaičių, susimokėjus tam tikrą mokestį, perduoti atliekų tvarkytojams.