Dėl gausybės automobiliuose montuojamų jutiklių, kamerų, radarų ir kitų informaciją fiksuojančių įrenginių gamintojai nuo pasyvaus saugumo klausimų sprendimo perėjo prie aktyvių pastangų užkirsti kelią bet kokioms nelaimėms keliuose ir kiek įmanoma sumažinti žalą, kurią galima patirti automobiliuose.
Transporto priemonių saugumo progresą ir joms augančius reikalavimus nesunku įžvelgti stebint bandymus atliekančių organizacijų informaciją. Prestižiškiausia nepriklausoma Europos automobilių saugumo organizacija „Euro NCAP“ nuolat išbando naujausius modelius ir pateikia išsamias jų saugumo ataskaitas.
Taip pat tikrinami ir elektromobiliai – štai neseniai vienas naujausių elektrinių SUV „Ford Mustang Mach-e“ gavo aukščiausią penkių žvaigždučių reitingą, o dalį tokio įvertinimo sudarė 92 proc. balas už vairuotojo saugumą. Vis dėlto savaime elektromobiliai nėra saugesni nei kiti modeliai, nes, pavyzdžiui, elektrinis „Renault Zoe“ per tuos pačius bandymus nesurinko nė vienos žvaigždutės.
Keičiantis automobiliams, ėmė keistis iš šios organizacijos metodika. Pavyzdžiui, dabar vertinamos ne tik tradicinės automobilių saugumo technologijos, bet ir vairuotojų pagalbinės elektroninės sistemos – jų įvertis gali lemti ir bendrą rezultatą.
Viena svarbiausių – avarinio stabdymo sistema
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto profesorius, dr. Vidas Žuraulis sako, kad vertindami svarbiausius pastarojo laikmečio automobilių saugumo išradimus patys gamintojai išskiria avarinio stabdymo sistemas. Šios leidžia technikai įsikišti tuomet, kai žmogus nebespėja ištaisyti grėsmingos savo ar kitų eismo dalyvių klaidos.
„Aš esu linkęs tokiam gamintojų vertinimui pritarti. Tiesa, šioms sistemoms dar trūksta patikimumo, tačiau kompensuoti vairuotojo klaidą, kai jis nepastebi kliūties ar pavojaus ir laiku nesiima stabdymo veiksmų, šios sistemos jau tikrai gali“, – pažymi mokslininkas.
Radarą, lazerį, vaizdo kamerą ar šių daviklių derinį naudojanti avarinio stabdymo sistema gali nustatyti, kad gresia susidūrimas su priekyje važiuojančiu automobiliu. Priklausomai nuo įrangos, sistema perspėja vairuotoją imtis veiksmų arba pati aktyvuoja stabdžius.
Pažangesnės sistemos, esant neišvengiamai avarijos grėsmei, gali imtis papildomų priemonių, pavyzdžiui, įtempti saugos diržus, o štai „Ford“ savo modeliuose naudoja papildomą funkciją, kuri stabdo automobilį ir po susidūrimo.
Šios sistemos svarbą iliustruoja faktas, kad jos neturintys automobiliai per „Euro NCAP“ bandymus negali gauti didesnio nei trijų žvaigždučių įvertinimo.
Gali gerokai sušvelninti pasekmes
V. Žuraulio teigimu, avarinio stabdymo sistemoms technologiškai artimos adaptyviosios greičio palaikymo sistemos taip pat yra svarus pasiekimas saugumo prasme, nes automatinis greičio sumažinimas skriejant „kruizo“ režimu užmiesčio keliais labai dažnu atveju gali žymiai sušvelninti galimo eismo įvykio pasekmes arba net apsaugoti nuo jo.
„Prie didelį potencialą turinčių saugumo sistemų, kurių tobulinimui dar norėčiau duoti šiek tiek laiko, priskirčiau kliūčių atpažinimo tamsiuoju paros metu ir kelio dangos būklės aptikimo sistemas, kai naudojamos kameros ir virtualieji pakabos eigos jutikliai. Jos turėtų pagerinti jau veikiančių ABS (stabdžių antiblokavimo), ESP (elektroninės stabilizavimo programos), TCS (traukos kontrolės sistemos) darbą“, – vardija automobilių inžinerijos ekspertas.
Prie perspektyvių moderniausių technologijų mokslininkas taip pat priskiria automobilių komunikacijos sistemas, palaikančias duomenų apsikeitimą su kitomis transporto priemonėmis ar infrastruktūra, taip pat vairuotojo nuovargio būsenos stebėjimo sistemas ir skirtingo lygio autonominio važiavimo režimus.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad didžioji dauguma perspektyvių technologijų jau yra prieinamos ne tik prabangių, bet ir labiau įperkamų modelių vairuotojams, nes saugumo technologijas sparčiai diegia dauguma globalių gamintojų. Dalį jų galima priskirti įmonių ratui, kurios istoriškai nuosekliai siekia svarbius saugumo sprendimus pritaikyti visuose savo automobiliuose.
Pavyzdžiui, „Ford“ jau 1955 metais savo modeliuose įrengė saugos diržus (privalomi jie tapo tik ketveriais metais vėliau), o nuo 1994-ųjų visuose automobiliuose ėmė montuoti saugos oro pagalves.
Praėjusiame dešimtmetyje 1 mlrd. JAV dolerių į dirbtinio intelekto vystymo įmonę „Argo AI“ investavęs amerikiečių gamintojas vėliau perėmė šios bendrovės ištobulintas technologijas, pavyzdžiui, eismo juostos laikymosi ir adaptyviąją greičio palaikymo sistemas, taip pat pasitelkė įvairius jutiklius, įskaitant lidarą, radarą bei infraraudonųjų spindulių daviklį, kad pagerintų gaminamų automobilių galimybes „matyti“ aplinkinį pasaulį ir padėti vairuotojams išvengti incidentų.
Realiai gelbėja
Automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis primena, kad nevertėtų nurašyti ir menkiau pastebimų technologijų, prie kurių didžioji dauguma vairuotojų jau taip priprato, kad dažnu atveju nė neišskirtų iš kitų. Žurnalisto teigimu, be tobulėjančių automobilių konstrukcijų, saugos oro pagalvių ir kitos įrangos gausos, svarbiausios saugumo technologijos yra ne vien tos, kurios apsaugo per avariją, bet ir leidžiančios jos išvengti arba sumažinti žalą.
„Pradedant elementariausiomis lemputėmis ties veidrodėliais ar ant jų, kurios praneša apie aklojoje zonoje esančius kitus eismo dalyvius, baigiant avarinio stabdymo sistemomis. ESP ir kitos panašios kontroliuojančios elektroninės sistemos buvo žinomos ir gerokai seniau, tačiau dabar jos diegiamos visuose automobiliuose be išimties“, – svarbą pabrėžia pašnekovas.
Anot E. Babelio, vertinant pažangiausias naujoves, kurios diegiamos moderniuose modeliuose dabar, jam įspūdį daro stebėjimo sistemos, leidžiančios išvengti smulkių incidentų judant atbulomis.
„Važiuodamas atgal ne visada išvysi iš šono atriedančią mašiną ar dviratininką, todėl gerai, kai tokia sistema perspėdama supypsi ar net pati pristabdo automobilį. Tai realiai gelbėja“, – konstatuoja žurnalistas.
Siekdami sumažinti smulkių incidentų tikimybę, gamintojai vis dažniau į populiarius SUV modelius, kaip antai „Ford Kuga“ ar „Ford Mustang Mach-E“, diegia plačiakampes vaizdo kameras. Jos leidžia salone matyti pilną vaizdą aplink transporto priemonę. Tai padeda vairuotojams išvengti beveik visų nematomų zonų apie automobilį.