Vienu tokių neabejotinai galima vadinti Prancūzijos automobilizmo ikoną „Citroën“, kurios inžinieriai kone šimtmetį automobilių gerbėjus vertė aikčioti iš nuostabos. Kartais – dėl sumanių technologijų, sukūrusių neabejotiną šios markės automobilių komforto aurą, kartais – ir dėl keistų ar neįprastų sprendimų. Kad ir kaip būtų, kiekvienas naujo modelio pristatymas nepalikdavo abejingų.
Kodėl? Pakanka užmesti akį į ryškiausių ir įsimintiniausių „Citroën“ premjerų, kurios skatino progresuoti visą automobilių pramonę, o vairuotojams suteikė galimybę kasdien vis maloniau keliauti, sąrašą.
Pirmoji duoklė saugumui ir valdymui
Pradėti reikėtų nuo dar 1934 metais pristatyto „Citroën Traction Avant“, kuris turėjo masinės gamybos transporto priemonėms nebūdingus priekinius varomuosius ratus ir labai neįprastą su važiuokle sujungtą kėbulą. Dėl šio tuo metu revoliucinio sprendimo automobilis pasižymėjo standesniu kėbulu ir gerokai didesniu saugumu.
Būtent šis parametras tapo pirmuoju ryškiu žingsniu į ilgametę šio prekių ženklo kelionę puoselėjant transporto priemonių komfortą, nes dėl žymiai didesnio standumo automobiliai išsiskyrė daug geresnėmis valdymo savybėmis ir važiavimo kokybe. Taip buvo suformuoti nauji išilginio kėbulo standumo standartai, lėmę ženklius pokyčius visų automobilių konstrukcijose, taip pat ir izoliuojant variklį nuo salono bei mažinant triukšmo ir vibracijų lygį.
„Traction Avant“ buvo montuojama nepriklausoma priekinė pakaba ir hidrauliniai stabdžiai. Ergonomiškame tų laikų standartais salone montuotos ištaigesnės naujo tipo sėdynės, o dėl priekinės pavaros atsisakius transmisijos tunelio gamintojas galėjo įrengti lygias grindis ir palepinti keleivius gerokai didesne erdve.
„Citroën“ tapo pirmuoju Europos gamintoju, pradėjusiu montuoti gumines variklio tvirtinimo pagalves, kurios sumažino vibracijas salone. Toks variklio montavimas pagarsėjo „Le Moteur Flottant“ pavadinimu (išvertus iš pranc. k. – plūduriuojantis variklis).
Pakabų revoliucionieriai
Vis dėlto labiausiai „Citroën“ vardas automobilių pramonėje ir gerbėjų gretose siejamas su hidropneumatinėmis pakabomis, savo komfortiško važiavimo savybėmis suformavusiomis iki šių dienų ištikimų markės vairuotojų gretas. Šios technologijos užuomazgos Prancūzijos gamintojo pirmą kartą pademonstruotos dar 1950-aisiais „Traction Avant 15H“ modelyje, o visu pajėgumu debiutavo ikoniškajame „Citroën DS“ modelyje 1955 metais.
Novatoriškas modelis pramonėje sukėlė tikrą furorą – tiek įspūdingų technologijų pristatymu, tiek impozantiška išvaizda bei fantastišku tiems laikams 0,355 aerodinaminio pasipriešinimo koeficientu.
Hidropneumatinė DS pakaba vidurinei gyventojų klasei leido mėgautis aukščiausios klasės limuzinų savybėmis. Ši naujoviška detalė padėjo suformuoti naują važiavimo komforto sampratą. Būtent tada gimė važiavimo „Citroën“ automobiliais palyginimas su skrydžiu „stebuklingu kilimu“ – ši asociacija dažnai pasitelkiama ir šiandien, kai kalbama apie tokius automobilius, kaip, tarkime, naujasis C5 X.
Savo rinkodaroje šią frazę naudojo ir tokie gamintojai kaip „Rolls-Royce“. Britų markę, taip pat ir „Mercedes-Benz“ kūrėjus prancūzų technologijos įkvėpė ir savo modeliuose montuoti pneumatines pakabas.
DS pažėrė ir kitų įdomių naujovių, dalis kurių nebūtinai prieinama net ir šiandienos automobiliuose – ar bent ne be papildomo užmokesčio. Tai – priklausomai nuo pakrovimo svorio savaime išsilyginančio aukščio pakaba ar posūkio kryptimi pasisukantys žibintai.
Dar vienu technologijų pliūpsniu iš Prancūzijos gamintojo tyrimų ir vystymo skyriaus tapo dinamiškojo SM modelio pristatymas 1970-aisiais. Jis pagrįstai laikomas vienu šiuolaikinės GT (angl. Grand Tourer) koncepcijos automobilių pirmtakų.
Aerodinamiškas modelis su galingu V6 varikliu buvo sukurtas ilgoms kelionėms, todėl jame buvo pritaikyta sulig automobilio greitėjimu kintančio efekto vairo stiprintuvo sistema, o šeši adaptyvieji priekiniai SM žibintai koreguodavo šviesos spindulį pagal vairo padėtį.
Specialioji programa
Aukštojo pilotažo pakabų konstrukcijos tradiciją pratęsė 1989-aisiais pasirodęs impozantiško dizaino „Citroën XM“ modelis. Ne vieną jų vis dar galima aptikti ir Lietuvoje. Valdyti šio automobilio hidropneumatiką pirmą kartą buvo patikėta kompiuteriniam moduliui, kuris automatiškai parinkdavo konkrečioje situacijoje reikalingą standumo ir komforto santykį.
Vėliau XM modelyje pristatytoje antrosios kartos „Hydractive“ pakaboje buvo įdiegta dar daugiau elektronikos sistemų, ji išplito ir į kitus gamintojo modelius. Paskutinė, trečioji karta, įsiminė C5 ir C6 modelių vairuotojams, nes dar aukščiau kilstelėjo komforto kartelę. „Xantia Active“ modelyje montuota aktyvioji pakaba taip puikiai apsaugodavo kėbulą nuo nereikalingų posvyrių posūkiuose, kad per žymųjį švedų žurnalistų „briedžio testą“ pranoko net „Porsche“ modelius.
Reikia pripažinti, kad važiavimo komforto inovacijų „Citroën“ nešykšti ir šiuolaikiniuose automobiliuose. Sukūręs pažangiąją komforto programą, Prancūzijos gamintojas iš naujo suformavo svarbiausius gerai išmanomos srities postulatus.
Štai pakabos patobulinimai apima išmaniuosius hidraulinius amortizatorius su papildomais vožtuvais, kurie leidžia keisti amortizatorių savybes priklausomai nuo to, kiek susispaudusi yra pakaba, taip pat papildomas svirtis ir garsinės vibracijos valdymo technologijas.
Šie dalykai pastebimai sumažina staiga suprastėjusios kelio dangos poveikį keleiviams. Didelis privalumas, kad pakabos komforto technologijos diegiamos tiek didesniuose SUV, pavyzdžiui, „C5 Aircross“, tiek ir kompaktiškuose modeliuose kaip C4.
Važiavimo komfortas užtikrinamas kiekviename modelyje projektuojant erdvius, daug šviesos įsileidžiančius, neperkrautus, patogius salonus su ypatingos konstrukcijos sėdynėmis.
Naudodamas kelis specialių medžiagų (poliuretano putų, viskoelastinių arba tekstūruotų putų) sluoksnius, gamintojas sugebėjo sukurti žmogaus formą atkartojančias sėdynes, kurios puikiai prisitaiko prie kiekvieno keleivio kūno linkių. Dėl šių savybių sėdynės taip pat greitai atgauna savo pirminę formą net ir keičiantis keleiviams.