Toks eksperimentas tapo finaliniu Judriosios savaitės įvykiu, o jo tikslas buvo išsiaiškinti, kuria transporto priemone piko valandomis galima greičiausiai nusigauti iš vieno Klaipėdos galo į kitą.
Visi dalyviai startavo pietinėje miesto dalyje, o finišas – Klaipėdos universiteto miestelis.
Distancija – 7,4 kilometro, tačiau lengvajam automobiliui teko įveikti 8 kilometrus, nes jis negalėjo važiuoti per senamiesčio Tiltų gatvę, o turėjo daryti apylanką vadinamuoju Mokyklos gatvės viadukus, nes Pilies tiltas yra uždarytas remontui.
Pirmasis finišo liniją šiemet kirto dviratininkas Žygintas Jurevičius. Jis distanciją įveikė per 18 minučių. Tačiau studentas buvo diskvalifikuotas iš unikalių varžybų, nes nesilaikė Kelių eismo taisyklių. Dviračiu jis mynė gatve, o ne dviračių takais, kaip numato Kelių eismo taisyklės. „Dviračių takai vietomis yra labai prasti, todėl ir pasirinkau važiuoti gatve“, – paaiškino Ž.Jurevičius. Tačiau eksperimento dalyvių tai neįtikino, nes, anot jų, tokio renginio tikslas buvo išsiaiškinti, kas greičiausiai pervažiuos miestą laikydamiesi visų taisyklių.
Miesto maršrutinis autobusas distanciją taip pat įveikė per 18 minučių, tačiau juo važiavusiai studentei Gitanai Gujytei iš stotelės į finišo vietą dar reikėjo apie 100 metrų ateiti pėsčiomis, todėl ji ir nusileido dviratininkui.
Elektromobilis paskutiniąją sankryžą prieš finišą kirto dar prieš autobusą. Tačiau jo vairuotojui reikėjo pasistatyti elektromobilį tolėliau nuo Klaipėdos universiteto miestelio esančioje stovėjimo aikštelėje ir iki finišo vietos ateiti pėsčiomis. Todėl skaičiuojama, kad elektromobiliu distancija iš taško A iki tašką B įveikta per 20 minučių.
Elektromobiliu leidžiama važiuoti per Tiltų gatvę, kuri kitiems lengviesiems automobiliams yra uždaryta, todėl šia transporto priemone važiavęs Andrius Samuilovas ir beveik neatsiliko nuo dviratininko ar studentės, važiavusios autobusu.
BMW automobilį vairavęs studentas Tadas Anužis finišą pasiekė per 28 minutes, nes jam reikėjo daryti apylanką Mokyklos gatvės viaduku. „Tiesą sakant, ir aš šiek tiek pažeidinėjau Kelių eismo taisykles, nes jei jų būčiau laikęsis, tai būčiau atvykęs gerokai vėliau“, - pripažino T. Anužis.
„Šiek tiek apmaudu, kad eksperimentas virto lenktynėmis, kuriose buvo pažeidinėjamos Kelių eismo taisyklės Mes norėjome, kad visi važiuotų sąžiningai, tada realiai ir galima įvertinti, kur yra eismo organizavo sistemos trūkumai, o kur – privalumai“, - eksperimentą komentavo viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.
Paskutinė distanciją įveikė bėgikė Simona Makūnaitė. Jos laikas – 47 minutės. „Esu patenkinta savo rezultatu, nes kai treniravausi, šią distanciją įveikdavau kiek daugiau nei per valandą. Sunkiausia bėgant yra tai, kad reikia leistis į požemines perėjas, paskui iš jų laipteliais kopti į viršų. Be to, šiek tiek trukdo ir miniomis iš autobusų išlipantys žmonės, nes tokius būrius reikia aplenkti, jie neprasiskirto ir geranoriškai nepraleidžia“, - dėstė S. Makūnaitė.
Susumavus visus rezultatus, paskelbta, jog piko valandomis miestą greičiausiai galima pervažiuoti autobusu ir elektromobiliu.
„Tai reiškia, jog Klaipėdoje pirmenybė teikiama švariam transportui, taip bus ir ateityje“, - tvirtino Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.
Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!