Kodėl dalis vairuotojų ignoruoja automobilių galimybes, nors neretai už jas net papildomai praveria piniginę – klausimas, į kurį nelengva atsakyti. Tačiau automobilių specialistai sutinka, kad gilesnis šiuolaikiniame transporte diegiamų technologijų išmanymas galėtų padėti.
Kitas būtinas žingsnis – geriau atliepti vartotojų poreikius. Tam nemenka dalis gamintojų išties meta milžiniškus žmogiškuosius ir finansinius resursus. Taip jie gali tvirčiau apčiuopti sritis, kuriose reikėtų pasitempti, ir detales, kurioms automobilių savininkai iš tiesų skiria menkesnį dėmesį. Galutinis to rezultatas – efektyviau naudojami automobiliai.
Vienas šviežiausių tokios veiklos pavyzdžių – „Ford“ vairuotojų apklausa. Kurdama neseniai pristatytą naujosios kartos „Ford Ranger“, gamintojo projektuotojų komanda apklausė daugiau nei 5 000 esamų pikapų klientų – tiek prekybininkų, nuotykių ieškotojų, tiek šeimų, kurioms reikėjo gabenti daiktus. Išsiaiškinę, kaip žmonės naudoja krovinių skyrių, specialistai pasiūlė daug naujoviškų būdų, padėsiančių lengviau pasiekti krovinių skyriuje esančius daiktus ir geriau panaudoti erdvę.
Turi atitikti lūkesčius
Automobilių žurnalistas Egidijus Babelis pastebi, kad technologijų naudojimas glaudžiai susijęs su jų kokybe. „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos nariu teigimu, toli gražu ne kiekvieno gamintojo siūlomi produktai patenkina vairuotojų lūkesčius.
„Pavyzdžiui, „Toyota“ laisvų rankų įranga yra tokia pat gera kaip virvute surištos dvi plastikinės skardinės. Anam gale esantis pašnekovas galvoja, jog kalbi iš atominio bunkerio su kibiru ant galvos, o burnoje – karšta bulvė. Neseniai atsiliepus į skambutį šios markės automobilyje susišnekėti nepavyko: teko išjungti „Bluetooth“ ir kalbėti pridėjus telefoną prie ausies“, – apgailestauja žurnalistas.
Anot E. Babelio, kitų rimtesnių argumentų, kodėl nesinaudoti technologijomis, leidžiančiomis kalbėtis telefonu nenukreipiant dėmesio nuo kelio ir išsaugant abi laisvas rankas, jis nežino. Nebent – mobiliojo telefono suporavimas su automobilio multimedija būtų per sudėtingas iššūkis vairuotojui, kuo nėra lengva patikėti.
Panašių pastebėjimų žurnalistas išsako ir apie vairuotojo pagalbines saugos sistemas, kurios leidžia išvengti susidūrimo ar padeda išlaikyti automobilį eismo juostoje. E. Babelio teigimu, tiksliai ir kokybiškai veikiančios technologijos vairuotojams neturėtų kelti didesnių rūpesčių.
Kaip pavyzdį vėlgi galima pateikti „Ford“ sprendimą atnaujintame „Focus“ modelyje montuoti didžiausią šiame segmente 13,2 colio įstrižainės centrinį ekraną su „SYNC 4“ multimedijos sistema, turinčia debesijos ryšį ir valdymo balsu funkciją. Kadangi dėl šių sprendimų visas parinktis valdyti yra paprasčiau, mažiau blaškomas vairuotojo dėmesys.
Funkcionalumo atnaujinimą laiku užtikrina belaidžiu būdu atsisiunčiami programinės įrangos naujiniai. Nuolatinis interneto ryšys leidžia navigacijos sistemai realiuoju laiku atnaujinti informaciją apie trumpiausius maršrutus, taip pat pateikti orų prognozes ir kitą naudingą informaciją.
Kartu šiame modelyje pristatyta smarkiai patobulinta aklosios zonos stebėjimo technologija, kuri ne tik perspėja vairuotoją apie iš galo artėjančius kitus eismo dalyvius, bet ir gali pakoreguoti važiavimo trajektoriją, jeigu kiltų susidūrimo grėsmė.
Paklausė, ko nori klientai
Itin didelį dėmesį klientų poreikiams „Ford“ įmonė skyrė kurdama naujosios kartos pikapą „Ranger“. Ankstesnis modelis buvo geriausiai perkamas savo segmento atstovas, o tokie rezultatai smarkiai įpareigoja.
Gamintojas daug laiko praleido su savininkais visame pasaulyje, surengė daugiau nei 5 000 interviu ir daugybę klientų seminarų, kad suprastų, kaip klientai naudojo savo pikapus ir ko jie norėjo bei tikėjosi iš naujojo „Ranger“.
Taip, pavyzdžiui, naujos kartos „darbiniame arkliuke“ atsirado galimybė komplektuoti anksčiau tik prabangiuose modeliuose matytus matricinius LED žibintus, nuolatinio interneto ryšio modemą ar belaidžio mobiliųjų įrenginių įkrovimo įrangą.
Ateityje – dar pažangesni sprendimai
Šiuo metu „Ford“ Vokietijoje lipdo ateities sistemų pamatus ir testuoja technologiją, kuri leidžia automobiliams bendrauti su eismo infrastruktūra ir be trikdžių važiuoti keičiantis šviesoforų signalams. Pavyzdžiui, artėdami prie sankryžos, į iškvietimus skubantys specialiųjų tarnybų automobiliai siųstų signalą šviesoforams. Šie rodytų jiems žalią šviesą, o likusį transportą sustabdytų.
Ir darytų tai švelniai – signalą apie netrukus užsidegsiantį raudoną šviesoforo signalą gaunantys „Ford“ automobiliai su adaptyviąja nuolatinio greičio palaikymo sistema eksperimento metu ramiai sumažina greitį dar iki sankryžos.
Ryšį tarp transporto priemonių ir šviesoforų sukuria C-V2X (angl. „Cellular Vehicle-to-Everything“) technologija – platforma, jungianti transporto priemones su kelių infrastruktūra, kitomis transporto priemonėmis ir eismo dalyviais.
„Automobilių, specialiųjų tarnybų transporto priemonių ir šviesoforų keitimasis duomenimis realiuoju laiku, naudojant naujausias mobiliųjų telefonų technologijas, daro eismą saugesnį ir efektyvesnį, – sakė „Vodafone“ Vokietijos vartotojų paslaugų ir inovacijų direktorius Michaelis Reinartzas. – Pažangus šviesoforų valdymas padeda išgelbėti gyvybes, kai svarbi kiekviena sekundė, taip pat sutrumpina laukimo laiką ir sumažina CO2 emisiją.“
Tuo pat metu įmonė vykdo žmogaus smegenų tyrimus, kurių tikslas – kuo greičiau ir tiksliau nustatyti, kada vairuotojas keliaudamas praranda dėmesį. Pavargusių ar išsiblaškiusių vairuotojų įspėjimas gali padėti apsaugoti juos, keleivius ir kitus eismo dalyvius, o vairuotojų nuovargis nurodomas kaip veiksnys, lemiantis iki 25 procentų mirtinų ir sudėtingų eismo įvykių.
„Kai vairuojame, smegenys apdoroja didžiulius informacijos kiekius, tačiau tai gali pasikeisti, nes pagalbinės technologijos atlieka dalį darbų už mus. Vairuotojai pavargsta ir jų mintys gali klaidžioti. Gali būti labai svarbu nustatyti, kada tai atsitiks“, – sakė „Ford of Europe“ Tyrimų ir pažangiosios inžinerijos skyriaus tyrimų inžinierius Stefanas Wolteris.