Apie siūlomus pakeitimus „Delfi“ rašė anksčiau: Siūlo šūsnį KET pakeitimų: keistųsi tvarka dėl ištisinių linijų, saugaus atstumo, atsirastų naujų kelio ženklų
Klausimų keliantis siūlymas
Vairuotojai įpratę, kad kelio ženklai galioja iki kelių sankirtos arba sankryžos, o tai reiškia, kad įvažiavus į sumažinto greičio zoną, tačiau pasiekus kelių sankirtą, už jos vėl galima važiuoti tam keliui taikomu greičiu – jei tai užmiesčio kelias su asfalto danga – 90 km/val.
Vis tik Susisiekimo ministerijos pasiūlytus KET pakeitimus nagrinėjęs vairavimo mokyklos „ARV-auto“ direktorius Valdas Šlepikas atkreipė dėmesį, kad pasiūlymuose taip pat numatyta, jog turėtų būti keičiama ir ši tvarka.
„Visi esame įpratę, kad kelio ženklas galioja iki kelių sankirtos arba sankryžos, o už jos, jei toliau galioja ribojimai, vėl matome apie tai informuojantį kelio ženklą. Susisiekimo ministerija siūlo šią tvarką keisti ir numatyti, kad jei prieš kelių sankirtą ar sankryžą nėra papildomų ženklų, tai anksčiau numatyti ribojimai nesibaigia ir pravažiavus minėtą kelių sankirtą ar sankryžą. Tai reiškia, kad iš šalutinio kelio išsukęs vairuotojas net nežinos, kokie ribojimai yra taikomi kelyje“, – susirūpinimo neslėpė V. Šlepikas.
Vairavimo instruktorius pasidalijo ir ministerijos siūlomu taisyklės apibrėžimu, kuri numato, kad: „galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos (įskaitant sankryžos plotą) ar važiuojamųjų dalių sankirtos (įskaitant sankirtos plotą) už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos vairuotojui skirtais pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“.
Vairavimo mokytojas pabrėžė, kad tokie pakeitimai prieštarauja Kelio ženklų ir signalų konvencijai, kurią Lietuva ir kitos šalys ir yra pasirašiusios siekdamos palengvinti tarptautinį kelių eismą ir padidinti saugumą. Pabrėžiama, kad konvencijoje įtvirtinta, jog numatyti kelio ženklai galioja iki sankryžos, o joje nėra apibrėžiama koks turi būti sankryžos tipas: reguliuojama, lygiareikšmė ar nelygiareikšmė.
Baiminasi chaoso
V. Šlepikas pabrėžė, kad tokia tvarka eisme sukeltų chaosą, vairuotojai nežinotų kokių ribojimų laikytis bei koks leistinas greitis galioja įsukus į kitą kelią. Vairavimo mokytojas pateikė ir kelis pavyzdžius, kokie nesusipratimai galėtų kilti priėmus tokį pakeitimą.
Vienu atveju į kelią išsukantis vairuotojas nežinos, jog kelyje galioja 30 km/val. greičio ribojimas ir važiuos 50 km/val. greičiu, kuris yra numatytas mieste. Dėl to srautas judės netolygiai, nes vieni vairuotojai važiuos lėčiau, pagal prieš sankryžą įsigaliojusį ribojimą, kiti važiuos įprastu 50 km/val. greičiu, nes įvažiavę į konkretų kelią nežinos, jog prieš sankryžą įrengtas greičio ribojimą apibrėžiantis ženklas.
Antru atveju, atsižvelgiant į tai, jog taikomų ribojimų galiojimas turėtų nesibaigti ties kelių sankirta ar sankryža, prieš pasukdamas į dešinę ir matydamas greičio ribojimą iki 30 km/val., vairuotojas toliau juo vadovausis ir atlikęs posūkio manevrą, nes kelyje nebuvo įrengta kitų ženklų, kurie apibrėžtų, kad ribojimas pasukus nebetenka galios. Taip vėl atsiranda vairuotojų pasirenkamo greičio skirtumai.
Vairavimo mokytojas teigė, kad dėl šio siūlymo jau kreipėsi ir į Susisiekimo ministeriją, jai taip pat buvo perduotos pastabos dėl siūlomų pakeitimų.
Tvarka nesikeis
„Delfi“ susisiekus su Susisiekimo ministerija, jos atstovai nurodė, kad siūlomi Kelių eismo taisyklių pakeitimai nesukuria pokyčio vairuotojams ir yra tikslinamojo pobūdžio.
„Susisiekimo ministerija, suderinusi su visomis už eismo saugumą atsakingomis institucijomis bei aktyviau viešoje erdvėje dalyvaujančiais vairavimo mokymo atstovais, siūlo patikslinti Kelių eismo taisyklių 1 priedo 5 ir 8(1) punktus. Siūlomi pakeitimai tikslinamojo pobūdžio, nekeičia egzistuojančios tvarkos dėl kelio ženklų galiojimo ir dera su KET 8 punktu, kuris nurodo, kad „eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais“, t. y. jų važiavimo kryptimi įrengtais ir jiems skirtais kelio ženklais“, – nurodė ministerijos komunikacija.
Pasiteiravus, kokių tikslų siekiama siūloma tvarka, ministerija nurodė, kad KET pakeitimais siekiama teisinio aiškumo.
„Nusistovėjusi tvarka nesikeičia – eismo dalyviai turi vadovautis kelio ženklais, kurie įrengti jų važiavimo kryptimi. Kelio savininkų tiesioginė pareiga užtikrinti, kad nustatyta eismo tvarka sankryžoje atitiktų teisės aktų reikalavimus, būtų aiški ir neklaidinanti, ir kad kelių susikirtime būtų įrengtos visos reikiamos techninės eismo organizavimo priemonės“, – aiškino Susisiekimo ministerija.
Paprašius paaiškinti, kaip vairuotojai turėtų suprasti ir interpretuoti naują tvarką, kuria siūloma nenaikinti ženklų galiojimo už kelių sankirtos ar sankryžos, ministerijos atstovai, kurie nenurodė komentuojančio asmens, dar kartą pabrėžė, kad dabar galiojanti tvarka tikrai nesikeis ir, kaip ir iki šiol, galioja principas, kad apie eismo tvarkos pasikeitimą vairuotojai sprendžia pagal jiems įrengtus kelio ženklus.
„Vairuotojai, išsukę iš šalutinio kelio į kitą kelią, apie jame taikomus apribojimus turi būti informuojami atitinkamais kelio ženklais. Taikomas KET 8 punkto principas – jei kelyje yra apribojimų ar kitų reikalavimų, vairuotojai apie juos informuojami (jiems skirtais) kelio ženklais. Kelio savininko nustatyti eismo organizavimo sprendimai turi derėti tarpusavyje ir būti vienodai suprantami tuo keliu važiuojantiems ar į jį įsukantiems vairuotojams.
Vairuotojai, turėdami galimybę identifikuoti šalutiniuose keliuose įrengtus kelio ženklus (ženklų nugarinę dalį, formą), tam tikrose eismo situacijose, nesant kitų priemonių, pagal juos gali vertinti (pasitikrinti) kelių susikirtime nustatytą eismo tvarką, tačiau KET prievolės vadovautis ne jiems skirtais (dažnai nematomais) kelio ženklais KET 1 priedo 5 ir 8(1) punktų atvejais nenustato“, – nurodė ministerijos atstovai.
