Nemaža dalis vairuotojų panašiu patarimu vadovaujasi rinkdamiesi automobilį: jei gatvėse tokių modelių mažai - jie neverti dėmesio. Galbūt ir neverti, tačiau retai matomi automobiliai jo sulaukia daugiau. Tuo naudojasi tie automobilistai, kuriems noras nebūti didžiąja dauguma yra didesnė vertybė nei „saugus" pasirinkimas. Kaip ir mūsų bandomojo „Smart" savininkas minėjo: „...norėjau kažko ne pasato...".
„Pasatas" čia pavartotas ne kaip vėjas, ne kaip automobilis, bet kaip pilkosios masės sinonimas. Bet visgi toks argumentas pirkti automobilį nėra labai svarus, gal net gana paaugliškas. Tačiau šis žmogus jau kurį laiką nebe paauglys: yra žinomas gabus inžinierius tiek mechanikos, tiek mažiau kam suprantamos elektronikos srityje ir su tos pačios markės „For Two" modeliais jam tekę daug ir nuodugniai dirbti. Vadinasi, inžinerine prasme „Smart" kupė turi būti bent jau pakenčiamas.
Įspūdžiai
Išvaizda tikrai visiems neįtiks, bet vien automobilio unikalumas kelionę padaro įdomesne už patį tikslo pasiekimą. Viduje tikras „Saab" entuziastas greitai suras, kur yra degimo spynelė, tačiau toliau jis pasimes ir nuliūs, nes čia prietaisų išdėstymas orientuotas ne į ergonomiką, o į visko sutalpinimą. Deja, čiupinėjant kas kur yra, pirštai nebus sužavėti apdailos kokybe. Nors „Smart" ir yra „Mercedes" kūrinys, tai, kad salono paženklinti savo trikampe žvaigžde jie nenorėjo, visai nestebina. Savo vardą užrašė tik ant aukštų apsukų priklausomybę turinčio 0.7 l, trijų cilindrų variklio. „Pala, gi „nolsiemkei" vieta ant stalo, o ne po kapotu". Visi 60 ten sukurtų kilovatų siunčiami per automatizuotą mechaninę pavarų dėžę. Jos galios perdavimas galiniams ratams tiek tvarka, tiek trukme primena dabartinę biurokratiją norint patekti pas reikiamą gydytoją: pajudinus pavarų svirtį, perjungimo užklausa siunčiama į kompiuterį, kuriam ją apsvarsčius, duodama komanda vienam elektros varikliui išminti sankabą ir tuomet kitam pastumti dantračius pavarų dėžėje. Laimei, tą skausmingai ilgą procedūrą galima palikti automatiniam režimui. Panaši problema yra ir su vairu: sukamosios komandos improvizuojamos elektrinio vairo stiprintuvo reguliatoriaus, o tai procesui taip pat suteikia nedidelį vangumo pojūtį, bent pats vairaratis galėtų būti šiek tiek mažesnis. Bet ilgiau jį sukiojant trūkumus pradeda užgožti sportiškas variklio ir turbinos duetas, itin perdėtas greičio pojūtis ir provokuojantis malonumas įveikus kelio vingį. Tai yra vienas tų automobilių, kuris važiuojant griežtai paisant KET primena lenktyniavimą duobėtoje kartingų trasoje. Su tuo susijęs ir šio kupė svoris - vos 790 kg. Bandomojo automobilio juodos kėbulo dalys ir šoniniai galiniai stiklai pagaminti iš plastiko. Elektrinis nuleidžiamas stogas - medžiaginis. Tik sidabrine spalva nudažytos „tikro" automobilio užuominos.
Nuo kada automobilį liežuvis apsiverčia vadinti tikru? Praėjusiais metais debiutavęs „Renault Twingo", kuris taip pat turi tris cilindrus, plastikinių kėbulo dalių ir galinius varančiuosius ratus, šalia „Roadster" staiga ima atrodyti rimtas ir tikras, nors ilgiu pranašesnis tik 17 cm. Žinoma, prie to įspūdžio prisideda keturios sėdimos vietos, bet svarbesnį vaidmenį žaidžia jo išbaigtumas, kurio šiame „Smart" trūksta. Bet tai nėra būtina savybė, žiūrėtojų žiūrėjimo siekiantiems vairuotojams. Jiems gaunamas dėmesys atpirks ir tai, kad su šiuo kupė stabiliai skriejant 100km/val., reikia vidinio ryšio sistemos norint susikalbėti su savo panele, kuri norės pasiguosti, dėl savo pažeisto privatumo lipant į automobilį, dėvėdama sijoną. Galiausiai ir jai tuos minusus atpirks gatvės peržiūrų skaičius.
Šiek tiek apie priežiūrą
Lietuvoje „Roadster" kupė yra labai mažai, įprastuose skelbimų portaluose užklausos dažniausiai bus bevaisės. Bet galiausiai radus, reikės už jį sumokėti nuo 2900 eurų. Prieš juos sumokant dėmesio turėtų sulaukti: elektronika - jos yra tikrai nemažai ir negalavimus „garažuose" vargu ar išspręs; variklis - net paprastesni variklio darbai dažnai reikalaus jį nuleisti, o kartais ir išimti. Naujų, originalių detalių kainos dažniausiai atrodys per didelės, lyginant su automobilio verte, o pigesnių atitikmenų nėra didelės pasiūlos. Padės bent tai, jog „Roadster" kupė naudoja daugelį „For Two" komponentų, kurių pasiūla naudotų dalių rinkoj didesnė.
Sutaupyti remontui kupė kuro ekonomija padės, bet menkai: Vilniuje šimtui kilometrų reikalingi 7, o už jo ribų 5 litrai benzino. Galbūt maloniau nustebins draudimo kainos.