Lapkritį Kijeve, Ukrainos sostinėje, gatvės buvo užkimštos Europoje registruotais automobiliais, tarp kurių netrūko ir atvežtų iš Lietuvos. Čia vyko protestai siekiant užsitikrinti, kad Ukrainos parlamentas priims sprendimą, palankų norintiems įsivežti automobilį iš Europos. Iki šiol galiojusi tvarka lėmė, kad įvežtinis automobilis dėl muitų ir kitų mokesčių pabrangdavo kone dukart. Visgi parlamentas, nepaisydamas net to, kad vienas iš europietiškus automobilius įvežančios organizacijos lyderių sudegino savo turimą „Land Rover“ automobilį, muitų neatšaukė, tik šiuos patikslino. Bei pabrėžė, kad važinėtis automobiliu, kuris nėra išmuitintas, nebus galima.
Nebeliko pinigų
„Nebeperka nieko dėl muitų. Mokesčiai – kosminiai. Pavyzdžiui, jei žmogus turėjo nusipirkęs dyzelinį 1,9 l darbinio tūrio 2003 m. „Renault Megane“ už 1200 eurų, tai mokesčiai sudaro dar beveik 2500 eurų“, – pasakojo DELFI automobilių prekyba besiverčiantis vyras (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – DELFI).
Anot jo, įsivežti lengviau ir mokėti mažesnius muitus ukrainiečiai gali tuo atveju, jeigu perka „Euro 4“, „Euro 5“ taršos standarto automobilius, maždaug 2010 m. laidos. Tačiau didžioji bėda ta, kad naudotus automobilius pirkę ir palankesnių muitų laukę ukrainiečiai turi pigiai nusipirkę galybę senų ir brangiai išmuitinamų automobilių, tad pinigų naujesniems modeliams – nebeturi.
„Ir su neišmuitintu automobiliu važinėti Ukrainoje negali. Pirmą kartą bauda siekia apie 500 eurų, antrą kartą – jau apie 1200 eurų“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad nuo įstatymo priėmimo pradžios Ukrainoje taikoma 50 proc. nuolaida muitams. Taip siekiama, kad apie 2 mln. iš Europos šalių įvežtų automobilių būtų išmuitinti ir legalizuoti.
„Ir nepaisant to, kad yra nuolaida, mokesčiai vis tiek labai dideli. Dabar daugelis tų, kurie pirko automobilius, svarsto, ką daryti. Gali būti ir taip, kad visas tas šlamštas, senos mašinos, ką pirko iš mūsų ir kitų, grįš atgal“, – sakė naudotų automobilių pardavėjas.
Muito mokesčiai lėmė ir tai, kad pasieniuose su Ukraina – iš Europos vežtų ir sienos taip ir nekirtusių automobilių „kapinės“. Pašnekovas neslėpė, kad tokių – niekam nereikalingų – automobilių yra ir Lietuvoje, mat žinodami, ką perka ukrainiečiai, Lietuvos pardavėjai taip pat buvo atsivežę atitinkamų automobilių.
„Dabar mašinas perka tik Donecko regionas, mat jie nėra pavaldūs Ukrainoje galiojantiems įstatymams“, – pastebėjo pašnekovas.
Ne automobilių, o dokumentų
Kauno automobilių turgų valdančios UAB „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis DELFI pasakojo taip pat matantis pokyčius rinkoje. Pasak jo, ukrainiečiai atvažiuoja, tačiau ne pirkti automobilių, o nešini pluoštais jau įsigytų, Lietuvoje taip ir neišregistruotų, tačiau Ukrainos keliais važinėjusių, automobilių dokumentais.
„Jie grįžta, kad tuos automobilius išregistruotų. Sprendžiant pagal viską, mūsų automobilių parkas dabar turėtų pagražėti“, – sakė V. Naujanis.
Internete taip pat pilna skelbimų, kuriuose siūloma išregistruoti automobilius, valdomus Lietuvoje užsieniečių įsteigtų bendrovių. Vieša paslaptis, kad mūsų šalyje buvo steigiamos įmonės, kurios nuosavybės teise registruodavo įvairius automobilius, o vėliau suteikdavo įgaliojimus juos vairuoti ukrainiečiams. Tarp minimų pavadinimų – šimtus, o kartais net daugiau nei tūkstantį automobilių, įregistruotų įmonės vardu, turinčios UAB „Centrana“, UAB „Deltera“, UAB „Eilinga“, UAB „Moldas“, UAB „Luxana“, UAB „Sambuka“ ir kitos.
„Ukrainiečiai išregistruoja automobilius iš Lietuvos, vežasi dokumentus į Ukrainą, susimoka muitą ir registruoja savoje šalyje. Automobilių taip pat perkama, tačiau negausiai, mat dabar norima susitvarkyti visus, esamus šalyje su lietuviška registracija“, – kalbėjo V. Naujanis.
Anot žinovo, vienintelė problema, su kuria gali susidurti automobilius perregistruoti panorę ukrainiečiai, kad bendrovės, kurioms esą priklauso jų įsigyti automobiliai, yra bankrutavusios, arba jų sąskaitos areštuotos. V. Naujanis kalbėjo, kad galbūt tokių įmonių automobiliai ir atsiduria kažkur pasienyje, mat su jais neįmanoma nieko padaryti.
„Gali būti ir taip, kad jeigu automobilis kainavo 1000 eurų, o jo išmuitinimas atsieis dar 2000 eurų, tai žmonės galvoja, ar verta imtis procedūrų, ar geriau tą automobilį kur pakelėje numesti ir nesukti galvos“, – svarstė pašnekovas.
Kalbėdamas apie tai, ką pirko ukrainiečiai, V. Naujanis neslėpė, kad didžioji dalis automobilių – buvo itin pigūs, tačiau netrūko ir tokių, kurie buvo perkami už 3-5 tūkst. eurų. Tokie, svarstė žinovas, galbūt dar verti vargų ir pinigų juos išmuitinant. Visgi prognozuoti, kaip keisis situacija, kai po trijų mėnesių muito mokesčiams nebus daroma nuolaida ir ukrainiečiams teks mokėti visą kainą, jis nesiryžo.
Geriau vairuojantiems naujus
Vladimiras Šulmeisteris, Ukrainos infrastruktūros ministro pirmasis pavaduotojas, kalbėdamas apie šalies automobilių parką pabrėžė, kad dauguma europietiškais valstybiniais numeriais Ukrainos keliuose važinėjančių mašinų – senos. Ir siekis mažinti muitus naujiems automobiliams tokių vairuotojams neturės daug įtakos, atvirkščiai – nemažai žmonių bus nepatenkintų.
„Manau, kad netgi protesto akcijos nesibaigs ir spaudimas valdžiai toliau tęsis“, – žinių kanalui „112 Ukraina“ kalbėjo valdininkas, neslėpęs, kad ne visus automobilius išmuitinti ukrainiečiams neapsimokės – didžiausią naudą pajus tie, kurie įsigijo naujus automobilius, o nusipirkę senus, greičiausiai, jų turės atsisakyti.
Tai, kad šalies transporto registrą valdančioje „Regitroje“ išties juntamas didesnis norinčių išreigistruoti turimus automobilius žmonių antplūdis, DELFI patvirtino valstybės įmonės Komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė.
Tačiau akivaizdu ir tai, kad Lietuvoje esantys naudoti automobiliai pirkėjus iš Ukrainos vis dar domina. Matas Buzelis, transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas, DELFI sakė, kad šiemet, lyginant su praėjusiais metais, užklausų iš Ukrainos skaičius interneto portale išaugo 37 proc.